nauji juokai apie vedybinį gyvenimą

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (2)

Skamba telefonas ir grafo tarnas pakelia ragelį:
– Alio? Labas vakaras. Deja, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti prie telefono, jis nuėjo į tualetą pašikti… Gerai, aš jam perduosiu, kad malonioji ponia skambinot.
Grafas, viską girdėjęs, įsiutęs išeina iš tualeto ir pradeda šaukti ant tarno:
– Kretine! Tu neturi sakyti, kad aš tualete – kai kurių dalykų kilnūs ir kilmingi žmonės nedaro!
Kitą dieną vėl panaši istorija. Grafas visai pasiutęs iš pykčio:
– Psiakrew! Idiote! Gyvuly! Kiek kartų tau sakiau, kad tu neturi sakyti, kad aš tualete, kai kas nors skambina. Kitą kartą sakyk, kad aš, pavyzdžiui, bibliotekoje.
Kitą dieną vėl skamba telefonas ir tarnas atsiliepia:
– Alio? Labas vakaras. Ne, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti… jis dabar bibliotekoje… Taip, manau, kad išeis netrukus, nes į biblioteką jis nubėgo labai greitai ir pirsčiodamas.

Į rūmus grįžta baisiai sumuštas grafas.
– Grafe, kas ponui atsitiko? – klausia kamerdineris.
– Gavau į snukį nuo barono Stefano.
– Nuo barono? Nuo to mažiuko! Matyt kažką rankoje turėjo!
– Turėjo. Lopetą.
– O ponas grafas? Ar… jūsų mylista neturėjote nieko rankoje?
– Turėjau. Kairę baronienės krūtį. Gražus daiktas, nesiginčysiu, bet kovai visiškai netinkamas.

– Kodėl, grafe, šaudėte į savo kolegą baroną Stefaną? – grafui užduoda klausimą pakamario teisme.
– Palaikiau jį šernu. Panašus iš toli.
– O kada supratote savo klaidą?
– Kada šernas pradėjo atsišaudyti.

– Janai, kada pastarąjį kartą medžiojome elnią? – klausia grafas tarno.
– Vakar, šviesusis pone.
– Na matai. O kodėl šiandien pietums vėl arkliena?
– Prašau atleisti, bet virėjas ruošia tik tai, į ką šviesusis ponas teikėtės pataikyti.

Grafas su grafiene važiuoja į bažnyčią mišioms.
Staiga grafas paliepia:
– Janai, suk atgal, kuo greičiau grįžtam namo!!!
– Bet šviesusis pone, kas atsitiko?
– Janai, bažnyčia juk visada stovi…

Tęsinys kitą savaitgalį…
Reklama

Seni juokai apie vedybas

Vedybinio gyvenimo chronologija:
1 metai po vestuvių – vyras kalba, žmona klauso.
2 metai po vestuvių – žmona kalba, vyras klauso.
3 metai po vestuvių – abu kalba, klauso kaimynai.

Žmona sako savo vyrui:
– Kokia buvau kvailė, kad tave vedžiau.
Vyras atsako:
– Taip. Bet aš buvau aklai įsimylėjęs ir to nepastebėjau.

Kai laimingi ką tik vedę – niekam neįdomu, visi žino kodėl.
Bet kai laimingi kartu daugiau kaip dešimt metų, visi stebisi – dėl ko?

Kai vyras savo žmonai atidaro automobilio dureles, jūs galite būti tikri, kad tai arba naujas automobilis, arba nauja žmona.

Klausimėlis

Vienąkart, po trijų vedybinio gyvenimo metų, dar jauna žmona, staiga pradėjo kibti prie savo vyro klausimais: 
– Na pasakyk, brangusis, su kiek moterų esi miegojęs? 
– Brangioji, tai gali tau sugadinti nuotaiką. 
– Ne, pažadu būti tvirta ir nepykti! 
– Na gerai. (Galvoja). Viena, dvi, trys, keturios, penkios, šešios, septynios, aštuonios, tu – devinta, dešimt, vienuolika, dvylika, trylika…