Mėnesis: rugsėjo 2018

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (3)

Grafas buvo paskirtas Lenkijos ambasadoriumi, Londone. Po dviejų metų, baronienė klausia grafo:
– Ar ponui grafui sukėlė sunkumų anglų kalba?
– Man visiškai ne. Anglams – taip, – atsakė grafas.

Grafas, liuksusinio viešbučio svečias, diktuoja užsakymą:
– Du virtus kiaušinius, vienas turi būti toks minkštas, kad skystas būtų ir baltymas ir trynys, o kitas toks pervirtas ir kietas, kad sunkiai įkąsčiau. Taip pat du gabalėlius šoninės, šaltos, bet iš vienos pusės apanglėjusios. Taip pat perdžiūvusių tarp pirštų trupančių skrudintos duonos gabalėlių. O sviestas turėtų būti toks sušalęs ir kietas, kad niekas pasaulyje negalėtų jo užtepti. Prašau taip pat kambario temperatūros silpnutės kavos.
– Tai labai komplikuotas užsakymas, pone, nežinau ar mūsų virėjai sugebės?
– O vakar, psiakrew, tai sugebėjo!

Viešbutyje grafas veda laiptais arklį.
– Bet šviesusis pone, – meldžia portje, – negalima viešbučio laiptais arklių vedžioti!
– Man labai gaila, – sako grafas, – tačiau, pastarąjį kartą lifte jis labai prastai jautėsi.

Grafui Anglijoje patarnauja labai jau ramus, išdidus ir niekuo nesistebintis – tikras anglas, liokajus Džeimsas.
Bevaikščiodamas parke, grafas suranda padvėsusį arklį.
Jis pasikviečia savo draugą ir sako:
– Sere, nuneškime arklį į mano kambarius.
– Bet kam?
– Mes paguldysim jį į vonią, tada aš paprašysiu savo liokajaus Džeimso paruošti man vonią. Jis nueis į vonią, o paskui grįš ir pasakys, kad ten arklys, o aš pasakysiu: „Žinau, Džeimsai“.
Vargais negalais atitempė jie arklį į vonią, abu sėdi verandoje, geria arbatą. Grafas šaukia liokajų:
– Paruoškite man vonią, Džeimsai…
– Gerai, sere.
Po tam tikro laiko liokajus sugrįžta ir sako:
– Vonia paruošta, sere.
– Džeimsai, bet gi ten arklys.
– Žinau, sere.

Grafas skambina telefonu namo. Atsiliepia kamerdineris:
– Klausau, šviesusis pone.
– Ar ponia namie? Noriu su ja pasikalbėti.
– Tuojau, ponia eina… Bet deja, šviesusis pone, ponia dabar užsiėmusi su savo meilužiu..
– Tai jie vėl daro kiaulystes mūsų vedybiniame guolyje?
– Taip, proše pana.
– Mano kabinete, stalčiuje yra pistoletas. Surask ir tuoj pat nušauk tą chamą ir tą pasileidėlę!
– Viskas padaryta, šviesusis pone. – po kiek laiko sako ištikimasis tarnas.
– Puiku. O dabar nušauk tą bjaurų mano žmonos šunį!
– Bet ponia niekad neturėjo šuns…
– Hhm… Ar tai numeris 33-44-55?
– Ne, tai numeris 44-33-55.
– Oi, tada atsiprašau. Apmilka. Klaidelė.

Grafas po ilgo buvimo užsienyje grįžta į savo valdas. Viename iš kiemų laukia pakinkyti arkliai ir ištikimas tarnas Janas.
– Na ir kas naujo atsitiko dvare kol manęs nebuvo, Janai?
– Nieko naujo, šviesusis pone… Gal tik, kad Azorekas nudvėsė.
– Azorekas? Mano mylimiausias šuva? Kaip tai atsitiko?
– Prisirijo arklių dvėsenos ir pats nudvėsė.
– O iš kur dvare arklių dvėsena?
– Arkliai degė, tai ir nudvėsė.
– Kaip tai arkliai degė? Nuo ko?
– Nuo ugnies, šviesusis pone. Kai arklidės užsidegė.
– O kas uždegė arklides?
– Niekas. Nuo degančio dvaro užsidegė.
– Na miłość boska, tai ir dvaras sudegė? Kaip?
– Labai paprastai. Žvakelė prie jūsų mylistos uošvio grabo nuvirto ir užsidegė užuolaidos.
– Och! O nuo ko mirė mano uošvis??
– Ištiko širdies smūgis, kai šviesioji ponia – jo dukra pabėgo su tuo karininku, su kuriuo prieš tris metus susitikinėjo.
– Susitikinėjo prieš tris metus? Tai iš tikrųjų nieko naujo!
– Taigi sakau, šviesusis pone, kad nieko naujo.

Tęsinys kitą savaitgalį…

Lenkų anekdotai (5)

Didelės kompanijos prezidentas nurodo sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalį išvažiuojam į Čekiją, pasiruoškite kelionei.
Grįžusi namo sekretorė pasako naujieną savo vyrui:
– Krispinai, aš su šefu ir delegacija išvykstam į komandiruotę. Turėsi savaitgalį pats savim pasirūpinti.
Tas skambina savo meilužei:
– Valerija, viskas gerai – manoji savaitgaliui išvyksta, galėsim truputį pasilinksminti.
Toji – matematikos mokytoja, korepetitorė skambina savo mokiniui:
– Kamili, savaitgaly būsiu užsiėmusi, todėl papildomų pamokų nebus.
Patenkintas mokinys skambina savo seneliui:
– Seneli, neturiu pamokų, todėl galiu savaitgalį atvažiuoti.
Senelis, didelės kompanijos prezidentas skambina sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalio kelionė atidedama. Važiuosim po kelių dienų.
Sekretorė skambina savo vyrui:
– Krispinai, šefas atšaukė kelionę.
Tas savo meilužei:
– Valerija, tragedija. Manoji niekur neišvyksta.
Meilužė – mokytoja, mokiniui:
– Kamili, pamoka 10 ryto, šeštadienį.
Mokinys seneliui:
– Seneli, pamokos visgi bus. Pas tave atvažiuot negalėsiu.
Kompanijos prezidentas savo sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalį visgi išvažiuojam į Čekiją.

Į autobusų stotį įeina girtuoklis, ieško laisvos vietos atsisėsti. Bet didelio pasirinkimo nėra, todėl tenka atsisėsti šalia kunigo. Kunigas nepatenkintas: girtuoklis smirdi pigia degtine, iš vienos jo vargano švarkelio kišenės kyšo nugertas butelis, kitoje matosi cigarečių pakelis. girtuoklis išsitraukia laikraštį ir skaito.
Paskui atsisuka į kunigą ir klausia:
– Atsiprašau, pone, gal galite pasakyti kas sukelia artritą?
Kunigas pagalvojo: „Gerai. Dabar tai jį paauklėsiu!“. Ir pradėjo:
– Jeigu nesaikingai geri, rūkai, gyveni amoraliai – svetimauji, vagi, negerbi katalikiškų vertybių, nesilaikai Dievo įsakymų, už tai Dievas baudžia artritu!
Girtuoklis nustebęs pakraipo galvą ir toliau skaito laikraštį. Po kiek laiko kunigui pasidarė nesmagu, kad taip užsipuolė artimą savo… Ir jis prakalbo jau švelnesniu tonu:
– Atsiprašau, žinau taip neturėjau, o ar seniai sergate tuo artritu?
– Kas? Aš? – nustemba girtuoklis, – aš nesergu, tačiau va skaitau, kad popiežius serga!

Ateina kalnų piemuo į miegamąjį su avimi po pažastimi ir kalba:
– Čia yra ta kiaulė su kuria miegu, kai tu mane sunervini!
Žmona, gulėdama lovoje nustemba:
– Bet brangusis, tai avis o ne kiaulė!
Piemuo:
– Nutilk, ne su tavim kalbu!

Dukra guodžiasi mamai:
– Mama, aš turbūt skirsiuosi, daugiau taip negaliu, daugiau neišlaikysiu! – nieko daugiau tik seksas, seksas ir seksas. Kai ištekėjau, turėjau skylutę kaip dvidešimt grašių, o dabar ji kaip penki zlotai.
Mama jai atsako:
– Dukrele, gerai pagalvok. Namą turi? Turi. Mašina prie namo stovi? Stovi. Važinėji į geriausius kurortus, rūbai geriausių dizainerių, užtikrinta finansinė gerovė ir tau ir vaikams.
Ir ką? Suki sau galvą dėl keturių zlotų ir aštuoniasdešimties grašių?

Mama klausia Jasiaus:
– O kodėl tu su Kaziku nebedraugauji?
– Mama, o tu draugautum su tokiu, kuris rūko, geria ir keikiasi?
– Ne, Jasiau.
– Tai va matai, Kazikas irgi nenori.

Į traukinį Paryžius – Briuselis įlipa rusas. Visos vietos vagone užimtos, o viename dvigubame suole sėdi prancūzė ponia su maža kalyte, kuri įšsidrėbusi ant sėdynės kaip karalienė soste.
Rusas prašo:
– Madam, ar negalėtumėte paimti savo šunelį ant rankų?
Moteriškė aštriai atkerta:
– Jūs rusai įpratę elgtis be ceremonijų. Mano Fifi labai pavargusi. Paieškokite laisvos vietos kitame vagone!
Rusas nuėjo ieškoti kitos vietos. Nerado. Sugrįžęs sako:
– Ledi, esu labai pavargęs, norėčiau atsisėsti. Maldauju, paimkite savo šunelį ant rankų.
Prancūzė įtūžusi rėkia:
– Jūs rusai, esate grubūs ir neišsilavinę! Europoje žmonės taip nesielgia. To jau per daug. Tai peržengia visas ribas!
Tada neiškentęs rusas sugriebia kalytę ir išmeta pro langą, o pats patogia atsisėda. Prancūzė šoke, siunčia prakeiksmus, blaškosi, vapa. Staiga prie tokio bendravimo prisijungia priešais sėdėjęs anglas – iki kaulų smegenų džentelmenas:
– Jūs rusai, viską darote ne taip kaip reikia, vis ne iš tos pusės. Pietaudami laikote peilį kairėje rankoje, automobiliu važiuojate dešine puse, ir dabar pone, išmetei per langą ne tą kalę kur reikėjo.

Pusryčiai pagiriomis yra kaip skiepai – arba prigyja, arba ne.

Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus dieną…

Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus vieną dieną.
Išmokyk žmogų žvejoti ir jam (tarkime, kad automobilį jau turi) dar reikės nusipirkti:
įvairiausių kietų ir minštų masalų ir jaukų, kastuvėlį, guminius batus, valtį, inkarą, virvę inkarui, gelbėjimosi liemenes, echolotą Deeper, echolotą ne deeper, navigaciją ir laikiklių visiems tiems prietaisams, paprasto valo, taip pat pinto, fluorokarbono, muselinio, karpinio, jūrinio valų… karabinų, segtukų, suktukų, pavadėlių, kabliukų, galvakablių, avižėlių, svarelių, sistemėlių, šėryklėlių, plūdžių, stabdžių plūdei, taip pat paprastų, spiningavimo, žemo profilio, karpinių, jūrinių, ir dar kitokių visokiausių ričių… reples, žirkles, valo kirpiklį, kabliukų rišiklį, tap pat įvairių kibimo signalizatorių, svingų, beždžionėlių, varpelių, viršūnėlių, krūvą teleskopinių kotų, krūvą neteleskopinių kotų, pikerių, fyderių, meškerių laikiklių, dėklą meškerėms, graibštą, kablį, griebtuvą, kukanų, sietelių, tinklelių, spiningų, voblerių, blizgių, žiedelių, dėžučių, krepšių ir dėklų įvairiausių, kabliukų išėmiklį, meškerės atkabiklių, poliarizuotus akinius, svarstykles, termosą, termopuodelius, kuprinę, bridkelnes, neperšlampamą kostiumą, kamufliažinius rūbus, pirštines, striukę, palapinę, pripučiamą čiužinį, sauso kuro, turistinių indų, vienkartinių indų, turistinių kėdžių, kilimėlių, šaltakrepšį alui ir dar 246 būtiniausius daiktus žvejybai.
O kad nenumirtų badu žiemą, jam dar reikės nusipirkti:
Termoapatinius, žieminį kostiumą, šiltus žieminius batus, įdėklus į batus, antkelius, pirštines, kepurę, kaukę, gelbėjimosi nages – smaigus, grąžtą ledui, žieminių meškerėlių, žieminio valo, avižėlių, muselių, sargelių, samtelį, žieminės žvejybos dėžę, kuprinę – kėdę, šildymo reikmenų, skysčių ir prietaisų ir dar didžiulę krūvą visokiausių daiktų.

Ar žinote kaip nustatyti žuvies amžių pagal akis?
– Kuo akys toliau nuo uodegos, tuo žuvis vyresnė.

Pažinčių skelbimai

Ieškau nekaltos merginos. Ne aukojimui.

Jaunuolis be žalingų įpročių susipažins su moterimi, kuri jį tų įpročių išmokys.

Susipažinčiau su vyriškiu, iš viso be įpročių.

Programuotojas susipažins su mergina. Tiks ir nulaužta versija.

Vyras susipažintų su moterimi, sugebančia pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti sūnų.

Jauna – 16 metų mergina susipažintų su jaunu vaikinų spuogų gydymui ir profilaktikai.

Reikalinga žmona 1988 metų leidimo. Daužtų, dažytų ir su priekaba nesiūlyti.

Jauna simpatiška ir išsilavinusi mergina susipažins su alkoholiku savo jaunystės sugadinimui.

Sunkaus charakterio, bet lengvo elgesio mergina ieško gyvenimo draugo.

Jauna simpatiška mergina susipažintų su sportininku intymiems santykiams. Greitojo nusileidimo specialistams – netrukdyti.

Ieškau partnerio klasikinių šokių kursams. Ne menuetas.

Švelni ir gera karatistė apgins tave nuo chuliganų.

Moteris susipažintų su nejaunu, neinteligentišku, nesantūriu, turinčiu įvairiausių žalingų įpročių vyriškiu, savo geriausios draugės šeimos sukūrimui.

Jauna šiokia tokia susipažintų su kai kuo dėl kai ko.

Sėkmingas verslininkas ieško žmonos. Radusiam garantuoju padorų atlygį.

50 metų vyras 160 cm ūgio, 120 kg svorio teikia sekso paslaugas. Brangiai.
Padėsiu jus įtikinti, kad jūsų vyras nėra jau toks beviltiškas meilužis.

Jauna moteris susipažintų su vyriškiu rimtiems, tačiau ne dažniems santykiams.

Legendos apie moteris

Sklando legendos, kad kuomet dar nebuvo feisbuko ir interneto, moterys savo katinus, vyrus, valgį ir užpakalį demonstruodavo paprasčiausiai – lange.
Sklando legendos, kad jei ilgai gyveni be žmonos pripranti prie jaunų ir gražių moterų.
Sklando legendos, kad moteris už vairo virsta deive – keleiviai meldžiasi, kiti eismo dalyviai žegnojasi.
Sklando legendos, kad moterų nuotaika keičiasi tik triskart per mėnesį: per priešmenstruacinį, menstruacinį ir po menstruacinį periodus.
Sklando legendos, kad jei moters neįžeidinėsi, ji ir neįsižeis.
Sklando legendos, kad išsiskyrusios moterys protingėja, lieknėja ir gražėja. O antsvorį, galvos skausmą ir nešvarias vyro kojines paveldi toji, kuri šeimą sugriovė.

Lenkų anekdotai (4)

Kovalskis grįžta namo iš darbo, pavargęs ramiai atsisėda prie televizoriaus, ir staiga iš kaimyno buto už sienos pasigirsta charakteringi garsai.
– Tas kaimynas jau pradeda mane rimtai nervinti! Eisiu jam pasakyti, kad tyliau dulkintų tas savo paneles!
– Mama prieš valandą jam norėjo tą patį pasakyti – sako Jasius.
– Ir ką, pasakė? – klausia tėvas.
– Nežinau, dar negrįžo…

Žmona vyrui:
– Tu žinai? Šiandien man pasisekė! Einu pro šiukšlių konteinerį, o jame išmesta batų pora. Ir kokie gražūs! Pasimatuoju – mano dydis!
Po kelių dienų žmona vėl sako:
– Klausyk, aš einu namo, o mūsų gatvėje, ant gyvatvorės, kabo audinės kailiniai numesti. Pasimatuoju – mano dydis!
Vyrukas kraipo galvą:
– Pasisekė tau. O aš nežinau kodėl, bet neturiu laimės. Įsivaizduok, vakar pakišau ranką po pagalve, ištraukiu vyriškas kelnaites. Pasimatuoju ir pažiūrėk k***va – ne mano, oi ne mano dydis!!!

Jasius klausia tėvo:
– Tėte, kas yra politika?
Tėvas aiškina:
– Politika tai yra pavyzdžiui:
– Aš esu kapitalizmas, nes kapitalizmas uždirba pinigus;
– Tavo mama yra vyriausybė, nes vyriausybė pinigus švaisto;
– Senelis yra profsąjungos, nes nieko nedaro;
– Tarnaitė yra darbininkų klasė, nes dirba fizinį darbą;
– Tu sūneli, esi liaudis, nes kuri visuomenę;
– O tavo mažasis broliukas yra ateitis.
Jasius sako:
– Tėti, aš einu miegoti, išsimiegosiu ir galbūt suprasiu.
Jasius nuėjo miegoti, bet naktį jį pažadino mažojo broliuko, kuris prisidarė į vystyklus, verksmas.
Jasius nuėjo į mamos kambarį, bet niekaip negalėjo jos pažadinti, todėl nuėjo į tarnaitės kambarį.
O ten tarnaitė su jo tėvu užsiėmusi meilės reikalais, per langą slapčia juos stebi senelis. Jasiaus niekas nepastebėjo, nes jis pasiskubino išeiti. Jasius šiaip taip nuramino broliuką ir nuėjo miegoti.
Ryte tėvas klausia:
– Na, Jasiau, ar supratai kas yra politika?
Taip tėti, supratau. Kol vyriausybė miega, kapitalizmas išnaudoja darbininkų klasę, profsąjungos tyliai stebi, ignoruojama liaudis nerimauja, o ateitis guli šūde.

Zenekas po darbo nuėjo alučio. Kada jau lengvai įmirkęs grįžo namo, užtiko žmoną užsidėjusią dujokaukę ir visokius sado – mazo prietaisus ir įtaisus, kurią iš užpakalio tvarkė kaimynas. Liuobė kaimynui į snukį, žmoną išmetė į laiptinę, o pats iš šaldytuvo išsitraukė dar alučio ir atsisėdo prie televizoriaus.  Nervingai junginėdamas kanalus jis svarstė ką daryti su tokia keista situacija.
Galiausiai gerai apsižvalgė aplinkui, nustebo, atsistojo, atsiprašė kaimyno, įleido kaimynę atgal ir nuėjo link savo buto.

– Jasiau, koks žvėris yra pasaulyje greičiausias?
– Gepardas, panele mokytoja.
– O koks paukštis greičiausias?
– Gepardo paukštukas, panele mokytoja.

Teismo posėdžio pradžia. Kaltinamoji prostitutė. Teisėjas jos klausia:
– Pavardė?
– Nowak.
– Vardas?
– Andžela.
– Kur gyveni?
– Bydgoščiuje.
– Amžius?
– 26 metai.
– Profesija?
– Oi, Andžejau, gal užteks tų kvailiojimų?

Lenkai juokauja – Lenkijos futbolininkai, kurie dalyvauja kiekviename dideliame futbolo renginyje, yra lyg kiaušiniai per dulkinimasi… – dalyvauja, bet nepatenka.

Žymiausi žydai

Pirmas protingas žydas pasakė, kad žmonėms yra blogai todėl, kad blogai galvose.
Tai buvo Mozė.
Antras protingas žydas pasakė, kad žmonėms yra blogai todėl, kad blogai širdyse.
Tai buvo Kristus.
Trečias protingas žydas pasakė, kad žmonėms yra blogai todėl, kad blogai kišenėse.
Tai buvo Marksas.
Ketvirtas protingas žydas pasakė, kad žmonėms yra blogai todėl, kad blogai žemiau juostos.
Tai buvo Froidas.
O penktas protingas žydas pasakė, kad žmonėms nėra jau tai visai blogai, kadangi viskas yra sąlygina.
Tai buvo Enšteinas.

Pokalbis apie kitas įžymybes:
– Nostradamas?
– Žydas.
– Spinoza?
– Žydas.
– Hudinis?
– Žydas.
– Prustas?
– Žydas.
– Heinė?
– Žydas.
– Ofenbachas?
– Žydas.
– Modiljanis?
– Žydas.
– Gorbulskis?
– Žydas.
– O Jėzau, Marija!
– Irgi žydai.

Woody Allenas pasakė: „Dievo nėra, o mes esame jo išrinktoji tauta”.

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (2)

Skamba telefonas ir grafo tarnas pakelia ragelį:
– Alio? Labas vakaras. Deja, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti prie telefono, jis nuėjo į tualetą pašikti… Gerai, aš jam perduosiu, kad malonioji ponia skambinot.
Grafas, viską girdėjęs, įsiutęs išeina iš tualeto ir pradeda šaukti ant tarno:
– Kretine! Tu neturi sakyti, kad aš tualete – kai kurių dalykų kilnūs ir kilmingi žmonės nedaro!
Kitą dieną vėl panaši istorija. Grafas visai pasiutęs iš pykčio:
– Psiakrew! Idiote! Gyvuly! Kiek kartų tau sakiau, kad tu neturi sakyti, kad aš tualete, kai kas nors skambina. Kitą kartą sakyk, kad aš, pavyzdžiui, bibliotekoje.
Kitą dieną vėl skamba telefonas ir tarnas atsiliepia:
– Alio? Labas vakaras. Ne, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti… jis dabar bibliotekoje… Ar ilgam?.. Ne, manau, kad išeis netrukus, nes į biblioteką jis nubėgo labai greitai ir garsiai pirsčiodamas.

Į rūmus grįžta baisiai sumuštas grafas.
– Grafe, kas ponui atsitiko? – klausia kamerdineris.
– Gavau į snukį nuo barono Stefano.
– Nuo barono? Nuo to mažiuko! Matyt kažką rankoje turėjo!
– Turėjo. Lopetą.
– O ponas grafas? Ar… jūsų mylista neturėjote nieko rankoje?
– Turėjau. Kairę baronienės krūtį. Gražus daiktas, nesiginčysiu, bet kovai visiškai netinkamas.

– Kodėl, grafe, šaudėte į savo kolegą baroną Stefaną? – grafui užduoda klausimą pakamario teisme.
– Palaikiau jį šernu. Panašus iš toli.
– O kada supratote savo klaidą?
– Kada šernas pradėjo atsišaudyti.

– Janai, kada pastarąjį kartą medžiojome elnią? – klausia grafas tarno.
– Vakar, šviesusis pone.
– Na matai. O kodėl šiandien pietums vėl arkliena?
– Prašau atleisti, bet virėjas ruošia tik tai, į ką šviesusis ponas teikėtės pataikyti.

Grafas su grafiene važiuoja į bažnyčią mišioms.
Staiga grafas paliepia:
– Janai, suk atgal, kuo greičiau grįžtam namo!!!
– Bet šviesusis pone, kas atsitiko?
– Janai, bažnyčia juk visada stovi…

Tęsinys kitą savaitgalį…

Apie juodasias skyles

Su juodosiomis skylėmis dirba astronomai, ekonomistai, proktologai ir ginekologai.

Juokaujama, kad Amerikoje juodosios skylės politkorektiškai vadinamos hipermasyviomis erdvės ir laiko anomalijomis, kad neįsižeistų afroamerikietės.

O Lietuvoje, nuo 2001 metų juodosios skylės irgi politkorektiškai ir ne juokais (turbūt, kad atskirti nuo astronomų tyrinėjimų objektus nuo kitų profesijų) pradėtos vadinti juodosiomis bedugnėmis.

 

Manoma, jog itin didelės juodosios skylės gali būti reliatyvistinių čiurkšlių priežastimi…
Paprastųjų čiurkšlių priežastimi būna visai nedidelės skylutės.

Atostogoms pasibaigus

– Kokiose šalyse pabuvojai per atostogas?
– Darbolande, Centrinėje Svetainės Respublikoje, Virtuvistane, Miegamaloje, Jungtinėse Vonios ir Tualeto Valstijose ir Jungtiniuose Sodo Emyratuose.

– Trumpai apibūdinkite savo atostogas.
– Fit!

Lenkų anekdotai (3)

Lenkijos Tatrai. Sėdi turistai prie laužo, mėgaujasi tatrų antpilėliu, oras puikus, senas piemuo kursto ugnį.
– Papasakokit mums kokią istoriją, kad būtų dar maloniau, – prašo piemens turistai.
– Galiu, – nusišypso piemuo, – tik kokią norit, liūdną, ar linksmą?
– Aišku, kad linksmą.
Piemuo truputį pamąstė ir pradėjo:
– Kartą su vaikinais slėnyje aveles ganėm. Ganėm, ganėm, truputį pagėrėme laukymėje ir viena avelė mums prapuolė.
Ieškojom, ieškojom kol prapuolusi atsirado. Ir tada iš to džiaugsmo ją visi kaip vienas ją išdulkinom.
Turistai su pasibjaurėjimu susižvalgė, ir vienas jų nedrąsiai paklausė:
– O gal turit dar vieną linksmą istoriją?
– Yra ir dar viena. Kartą su vaikinais slėnyje avinus ganėm. Ganėm, ganėm, truputį pagėrėme laukymėje ir nepastebėjom kaip vienas avinas mums prapuolė. Valandų valandas jo ieškojom kol prapuolėlis atsirado. Ir tada iš to džiaugsmo jį visi vienas po kito jį išdulkinom.
Turistai vėl susižvalgė – argi tai linksma istorija?! Vienas nedrąsiai paklausė:
– Naa… Tai gal kokia liūdna istorija yra?
– Yra ir liūdna – kada aš pats pasiklydau.

Eina viduriu gatvės tipelis, kojos plačiai, susikūprinęs visas. Eidami paskui jį ginčijasi du medicinos studentai:
– Aš manau jo problema – hemorojus.
– Ne, greičiausiai jam stuburo problemos, – sako kitas.
Susiderėjo tuodu ir priėję prie to tipelio klausia:
– Laba diena, pone. Esame medicinos studentai ir susiderėjome. Kolega sako, kad jums hemorojus, o aš, kad stuburo problemos. Kuris iš mūsų teisus?
– Deja nė vienas. Mano problema – netikslus planavimas. Planavau išleisti tik orą, tačiau apsidirbau.

Kadaise olandas svajojo, kad jo sūnus ves olandę.
Vėliau, kad jo sūnus ves baltą moterį.
Dabar svajoja, kad jo sūnus ves moterį.

Kristupas siunčia mamai SMS:
– Labas, mama. Ar greitai grįši? Aš nerimauju…
– Nepavyks… Aš būsiu už 5 minučių, linkėjimai Karolinai.

Šeima sėdi prie stalo. Mažasis Tomekas klausia tėtės:
– Tėte, o kodėl tu vedei mamą?
Tėtė padeda šakutę, liūdnai pasižiūri į žmoną ir sako:
– Matai, netgi vaikas to nesupranta…

Mano žmona galvoja, kad neišlaikė vairavimo egzamino tuo momentu, kai ji nesustojo prieš zebrą.
Tačiau aš žinau, kad tai atsitiko jau tada kai ji įvažiavo į zoologijos sodą.

Vladimiras Putinas lankosi vienoje iš Maskvos mokyklų.
Buvo gėlės, sveikinimai ir kalbos, tačiau atsistojo mažasis Saša ir sako:
– Pone prezidente, turiu tris klausimus:
1. Kodėl Rusija užėmė Krymą?
2. Kodėl į Ukrainą siunčiate rusų kareivius?
3. Kas stovi už Nemcovo nužudymo?
Sutrikęs Putinas jau buvo bepradedąs kalbėti, tačiau pasigirsta skambutis pertraukai.
Po pertraukos visiems grįžus į klasę, atsistoja mažasis Vania:
– Pone prezidente, turiu penkis klausimus:
1. Kodėl Rusija užėmė Krymą?
2. Kodėl į Ukrainą siunčiate rusų kareivius?
3. Kas stovi už Nemcovo nužudymo?
4. Kodėl skambutis pertraukai nuskambėjo 20 minučių anksčiau laiko?
5. Kur dingo Saša?

Kaip bėga metai…

Sėdėjau eilutėje prie savo naujojo odontologo kabineto laukdama priėmimo ir žvalgiausi. Žvilgsnis užkliuvo už ant sienos kabančio odontologo diplomo, kuriame, aišku,  buvo jo vardas ir pavardė.
Perskaičiau ir staiga atmintyje iškilo aukštas, gražus tamsiaplaukis vaikinas su tokiu pat vardu ir pavarde, kuris, prieš kokį trisdešimt metų, kartu su manim mokėsi vidurinėje. Nejaugi mano  naujasis odontologas ir yra tas pats vaikinas? Kurį, beje,  buvau netgi truputį įsimylėjusi…
Tačiau jį pamačiusi, greitai atsikračiau tos minties. Tas, beveik plikas vyriškis su pražilusiais likusiais retais plaukais, išsikišusiu pilvuku, ir putniu, tačiau pilnu raukšlelių veidu buvo per senas, kad galėtų būti mano mokyklos draugu.
O gal? Po to, kai jis apžiūrėjo mano dantis, paklausiau ar kartais jis nelankė tos mano X mokyklos…
– Taip. Mokiausi toje mokykloje ir net buvau vienas geriausių mokinių, – kukliai nusišypsojo.
– O kuriais metais baigėte? – paklausiau.
Jis atsakė:
– Aštuoniasdešimt pirmais. O kodėl klausiat?
– Jūs buvote mano klasėje! – pasakiau nudžiugusi. Jis įdėmiai mane nužvelgė…
Ir…  Tada tas apgailėtinas, raukšlėtas, storas senis manęs paklausė:
– O kokio dalyko jūs mokėte?

© Vertalas iš interneto platybių

Lenkų anekdotai (2)

Gaisras. Sutuoktinių pora išbėga iš liepsnojančio pastato. Žmona sako vyrui:
– Žinai, Zdysekai, pirmą kartą kažkur kartu išėjome po penkiolikos metų…

Paskaitose senas profesorius aiškina studentams:
– Mano laikais nebuvimas paskaitose galėjo būti pateisinamas tik dviem atvejais: arba jei mirė kažkas iš artimųjų, arba pats susirgai ir turi gydytojo pažymą.
Iš auditorijos galo pasigirsta:
– Ponas profesoriau, o jeigu kažkas visiškai nualintas sekso?
Auditorija plyšta juoku, o profesorius atsako:
– Tavo atveju gali paprasčiausiai rašyti kita ranka.

Sėdi jauna mergina parke ant suolelio ir staiga kad sušuks:
– Oi tu jo*#^&***mat!
Pro šalį ėjęs vaikinas atkreipia dėmesį:
– Kodėl taip burnojate? Jaunai merginai netinka!
– Atsisėsk šalia manęs, pasakysiu kodėl.
Vakinas atsisėda šalia, mergina pašnibžda jam kažką ir jis sušunka:
– Eik tu na**#^&**!
Išgirsta pagyvenusi moteriškė:
– Vaikeli, gėdytumeisi šalia damos taip kalbėti!
– Sėskite ponia, šalia, pasakysiu apie ką čia aš.
Moteriškė atsisėda, vaikinas pašnibžda jai į ausį.
– Ak tu *#^&****, normaliai @#^&***.
Pro šalį eidamas pagyvenęs ponas atkreipia dėmesį:
– Miela ponia, kaip galima taip demoralizuoti jaunimą?
– Atsisėskite šalia, mielas pone ir viską jums paaiškinsiu.
Ponas atsisėda, o moteriškė jam sako:
– Tas suolelis yra šviežiai nudažytas.

Jasius savo darže kasa duobę. Susidomėjęs kaimynas klausia:
– Ką veiki?
– Kasu kapo duobę savo auksinei žuvelei.
– O kodėl tokią didelę?
– Todėl, kad ji tavo sušvilpto katino pilve.

Važinėja Jasius su dviračiu po parką. Jau temsta ir Jasių sulaiko raitas policininkas ir klausia:
– Pasakyk, vaikeli iš kur gavai dviratį?
– Iš švento Mikalojaus per Kalėdas.
– Tai pasakyk šv. Mikalojui, kad kitą kartą atneštų tokį dviratį, kuris turi žibintą ne tik iš priekio, bet ir iš galo, nes dabar tau turėsiu išrašyti baudą.
Jasius nuliūdęs, žiūrėdamas į policininką klausia:
– O iš kur, pone, gavote arklį?
– Taip pat iš šv. Mikalojaus, – juokiasi policininkas.
– Tai pasakykit šv. Mikalojui, kad kitą kartą atneštų arklį kuris turėtų pimpalą po pilvu, o ne ant balno.

Tikybos mokytoja aiškina vaikams, kad Dievas yra visur. Jasius klausia:
– O Kovalskių rūsyje Dievas yra? Mokytoja atsako:
– Aišku yra.
– Sušikta netiesa, nes Kovalskiai rūsio neturi.

Senutė bažnyčioje sako seniui:
– Žinai ką, aš tyliai pabezdėjau…
– Žinai ką, pasikeisk geriau baterijas klausos aparate! – atsako senis.

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (1)

Senas grafas, garsus pasakorius, savo draugų būryje, pasakoja vieną iš savo nuotykių:
– Stirna, kurią sumedžiojau buvo didžiulė ir sunki, buvau vienas, padėti nebuvo kam, turėjau susitvarkyti pats. Taigi, užsimečiau vieną stirnos koją ant kairiojo peties, kitą ant dešinio…
Staiga tarnas pakviečia grafą į kitą kambarį prie suskambusio telefono. Po kažkiek laiko grafas grįžta ir klausia:
– Kur aš baigiau?
– Vieną koją ant kairiojo peties, kitą ant dešinio!.. – sufleruoja draugų choras.
– A, jau žinau, – prisimena grafas, – ech tos rusės, kokios buvo moterys!!!

Balius. Grafas šoka su jaunute panele.
– O kiek jums metų, grafe, – koketiškai klausia panelė.
– Aštuoniasdešimt, mano panele! – pasijaunina grafas.
– Ką jūs sakote, pone? Neduočiau… – sako panelė.
– O aš ir nedrįsau prašyti! – kukliai sako grafas.

Pirmąją jaunavedžių naktį, senajam grafui su jaunaja grafiene nieko neišeina.
– Gerai, grafiene, – sako grafas. – aš išgelbėsiu jūsų garbę – įsipjausiu sau pirštą ir sukruvinsiu paklodę.
– O aš jūsų, – sako jaunoji grafienė, šnypšdama nosį į paklodę.

88 metų grafas ateina pas daktarą. Daktaras klausia kaip jis jaučiasi, grafas atsako:
– Niekada nesijaučiau geriau. Turiu jaunutę nuotaką, kuri jau nėščia ir greitai turėsim sūnų.
Daktaras truputį pagalvoja ir sako:
– Leiskite, šviesusis pone, jums papasakoti tikrą istoriją. Vienas medžiotojas, kuris niekada neužmiršdavo apie medžioklės sezoną, kartą išėjo iš namų taip skubėdamas, kad vietoje šautuvo pasiėmė lietsargį. Kai jau buvo miške, staiga iš krūmų išėjo didelis lokys. Medžiotojas išsitraukė lietsargį ir iššovė. Ir žinote kas buvo po to?
– Ne, – sako grafas.
– Lokys nuvirto negyvas kaip rastas.
– Negali būti! – sušuko grafas, – turbūt kažkas kitas iššovė!
– Tą aš ir norėjau pasakyti, – pasakė daktaras.

Grafas kenčia nuo rudeninės depresijos. Prieina liokajus ir sako:
– Šviesusis pone, gal paduoti pietus?
– Nėra prasmės…
– Gal eikime pasivaikščioti, grafe?
– Nėra prasmės…
– Gal šachmatų partiją?
– Nėra prasmės…
– Gal tuomet užminsiu jums mįslę?
– Gerai, tebūnie mįslę…
– Šviesusis pone, kas yra „apžėlęs ir lenda į skylę?“
– Penis.
– Ot ir ne. Tai pelė!
– Pelė? Vaginoje? Nėra prasmės…
O dabar užmušk tą musę, noriu pabūti vienas.

Grafo draugai paklausė:
– Šviesusis pone, kai buvote jaunas, kokie buvo mėgstamiausi pono užsiėmimai?
– Kortos, medžioklė ir moterys.
– O ką medžiodavote?
– Moteris.

Tęsinys kitą savaitgalį…

Efektyvaus bendravimo paslaptis

Šeimos psichologijos centras. Prieš daktarą sėdi gana nervinga pora.
– Tai kokios jūsų problemos? – klausia daktaras.
– Man žmona neduoda… – pradeda vyras.
– Ach tu kvaily, apsimelavęs! – pertraukia žmona. – Dabar tai tau užpakalis galvoje, ar ne?! Aš tau neduodu, tu klarnete sulaužytas?! Aš, aš?
– …neduoda man niekada…
– Och, tu pimpale, nulinkęs! Aš jam niekada neduodu?!
Kaip aš tau galiu duoti, impotente tu prakeiktas! Juk pats niekada negali ir negalėjai, veidmaini, hipokrite tu?!?!
– …nė žodžio pasakyti.

Skelbimai – parduodu

Parduodamas balnas karvei, šaukštai po pietų, lietsargis žuviai, penkta koja šuniui.

Parduodu šešias žąsis su šešiais žąsyčiais.

Parduodu vežimėlį mėlynos spalvos naujagimiui.

Parduodu vestuvinį kostiumą. Apsivilktas tik vieną kartą. Per klaidą.

Vieniša, jauna – 21 metų, simpatiška blondinė pirktų santechninę įrangą.

Parduodu automobilį, kadangi teises atėmė.
Galimos derybos su sąlyga, kad nuolaidą pragersim kartu.

Parduodu vokiečių aviganį. Supranta visas komandas, tik nevykdo, dvėsena.

Parduodu narvelį žiurkėnui.
Nusipirkusiam narvelį, žiurkėnas – nemokamai.

Parduodamas šuo. Naujas. Nė karto nelojo.

Skubiai už pusę kainos, parduosiu pusę namo.
Pusiau savininko teirautis po pusiaudienio.

Simpatiškas jaunas (28) vaikinas, be žalingų įpročių, su aukštuoju išsilavinimu, pagal zodiaką – Šaulys, turintis butą miesto centre, parduoda naują moterišką sportinio stiliaus laikrodį.

 

Įdomybės. Prezervatyvas

Jau senų senovėje arabai ir kiti musulmonai išrado prezervatyvą naudodami sueičiai avies tiesiąją žarną.
Tik XVII a. PrancūzaI žymiai pagerino šį išradimą ėmę gaminti prezervatyvus iš išimtos iš avies aklosios žarnos,  sueičiai tradiciškai naudodami moterį.


O rusų „istorikai“ atrado, kad prezervatyvą sugalvojo mistinis Henriko VIII (1509 – 1547) gydytojas Čarlzas Condomas.
Tačiau nei anglų nei kiti pasaulio istorikai duomenų apie tokį asmenį neturi.
Tiesa, yra irgi mistinis Anglų karaliaus Karolio II (1660–1685) draugas “Dr. Condom“ arba “Earl of Condom“, tačiau įrodymų apie jo egzistavimą irgi nėra, be to, tikrai aišku, kad prezervatyvai jau buvo naudojami bent šimtą metų iki karaliaus Karolio II.

Lenkų anekdotai (1)

– Ką reikėtų pakeisti, kad lenkiški keliai atitiktų Europos normas?
– Europos normas.

Septyni Lenkijos liaudies respublikos stebuklai:
1. Nebuvo nedarbo, reikėjo kombinuoti, kad nereiktų dirbti.
2. Nors ir nebuvo nedarbo, niekas nedirbo.
3. Nors niekas nedirbo, planai buvo vykdomi 150 procentų.
4. Nors planai buvo vykdomi 150 procentų, visur visko trūko.
5. Nors visur visko trūko, kiekvienas visko turėjo.
6. Nors kiekvienas visko turėjo, visi viską vogė.
7. Nors visi viską vogė, tai ką vogė visada buvo.

Septyni kapitalizmo stebuklai:
1. Nedarbas yra, reikia kombinuoti, kad gautum darbą.
2. Nors nedarbas yra, tačiau visi dirba.
3. Nors visi dirba, planai nevykdomi iki 10%.
4. Nors planai nevykdomi iki 10%, visur visko yra.
5. Nors visur visko yra, ne visi visko turi.
6. Nors ne visi visko turi, daugiausia vagia tie, kurie turi visko.
7. Nors daugiausia vagia tie, kurie turi visko, nepavyksta nieko sugauti ir nieko atgauti.

Kalėdos. Jasius šaukia mamai:
– Mama, mama, eglutė dega!
– Ne dega, o šviečia – pataiso jį mama.
– Mama, mama, užuolaidos irgi šviečia!

Teismo posėdis. Skiriasi kaimo pora. Teisėjas klausia vyro:
– Sakykite, kodėl pragyvenus kartu jau dvidešimt metų norite skirtis? Kuo jums žmona neįtiko?
Vyras atsako:
– Tai, kad gerbiamas teisėjau, ji man seksualiai netinka.
Iš salės galo pasigirsta:
– Nesąmonė! Visam kaimui tinka, o jam, matai, ne!

Jasiau, kuo skiriasi būti vedusiam ir nevedusiam?
– Taigi, jeigu vesi, tai prapuolęs, o jei nevesi, tai bus dvi galimybės: arba eisi į kariuomenę, arba liksi civiliu.
Jei liksi civiliu -tai prapuolęs, jei į kariuomenę, tai dar dvi galimybės: arba kasi apkasus, arba eisi į frontą.
Jei kasi apkasus – tai prapuolęs, jeigu į frontą, tai dvi galimybės: arba išgyvensi, arba būsi užmuštas.
Jei išgyvensi – tai prapuolęs, jei būsi užmuštas, tai dvi galimybės: arba būsi palaidotas smėlyje, arba juodžemyje.
Jei smėlyje, tai prapuolęs, jei juodžemyje tai dvi galimybės: arba iš tavęs išaugs gėlė, arba medis.
Jeigu gėlė – tai prapuolęs, jei medis tai dvi galimybės: arba būsi perdirbtas į rašomąjį popierių, arba į tualetinį.
Jeigu į rašomąjį – tai prapuolęs, jeigu į tualetinį, tai dar dvi galimybės: arba būsi panaudotas iš priekio, arba iš užpakalio.
Jeigu iš užpakalio – tai prapuolęs, jei iš priekio, tai tas pats kaip būtum vedęs!

Nuvalkioti, bet vistiek naudingi patarimai pradedančiam grybautojui

Prieš susiruošiant grybauti.
Kiekvienas patyręs grybautojas žino, kad parsinešti grybų einama tiktai į turgų arba parduotuvę. Grybauti miškan eina tik tikrieji tylios medžioklės mėgėjai. Ir čia yra didžiulis skirtumas: turguje iš karto matyti, kad grybai dar neauga, pardavimui jų turi tik kelios gudrios bobutės, o miške tos žinios ateina tik po daugelio valandų beviltiškų paieškų.
Nėra prasmės anksti keltis. Nes visada atsiras grybautojas pensininkas, kuris pirma jūsų aplėks grybingas vietas.
Neverta imti į mišką, pavyzdžiui, mėgstamiausių paveikslų ar knygų kolekcijos. Neverta eiti grybauti basomis, arba su slidėmis. Svarbu graži ir stilinga apranga. Todėl verta žinoti, kad vienos iš televizijų mėgstami geltoni guminiai batai seniai nebemadingi.
Troškulio numalšinimui geriausia pasiimti po tris arbūzus. Spiritinius gėrimus dera vartoti tik esant būtinybei, bet ne anksčiau aštuonių ryto. Maisto verta imti tik tiek, kad nenumirtumėte iš bado. O štai degtukų pasiimkite daugiau. Kad nenumirtumėte dėl degtukų stygiaus. Nes miške kūrenti laužus draudžiama. Kad nesudrėktų, degtukus galima laikyti prezervatyve. Kelionėje gali praversti ir prezervatyvas ir degtukai. Be to, lengviau paaiškinti žmonai kam jums grybaujant reikalingas prezervatyvas.
Orientavimuisi miške verta pasiimti kompasą, dar geriau du.
Kompasas – tai toks apvalus prietaisas su rodykle. Nepainiokite su laikrodžiu: kompasas laiko nerodo. Kompaso pagalba galima nesunkiai surasti samanas augančias šiaurinėje medžio pusėje. Egzotikos mėgėjai gali  pasiimti sekstantą (toks senovinis navigacinis matavimo prietaisas – nepainioti su sektantu) arba astrolioabiją. Galima pasiimti ir pakrautą išmanų telefoną su navigacine programėle arba navigatorių. Svarbu miške nepamiršti jį įjungti. Tam yra specialus mygtukas.
Kiekviena kelionė prasideda nuo frazės „Ar žinote ką mes pamiršome?“
Jeigu kompasą ir kitas navigacines priemones pamiršote namie, galima orientuotis pagal paukščius: rudenį paukščiai skrenda į pietus. Jeigu vis dar bijote pasiklysti, išgerkite anksčiau minėtų spiritinių gėrimų. Tai nuslopins baimės jausmą.
Kokius grybus rinkti?
Kadangi grybai mėgsta drėgnas vietas ir lietų, jų kepurėlės turi skėčio formą.
Kai kas grybus skirsto į baltuosius ir raudonuosius su baltais taškeliais. Iš tikrųjų baltieji grybai turi rudos spalvos kepurėlę.
Verta žinoti, kad grybai būna valgomi ir nevalgomi. Nors valgyti galima visus, tačiau kai kuriuos tik vieną kartą, ir dar blogiau: kai kurie nevalgomi grybai labai išraiškingai paveikia organizmą – sukelia traukulius, spazmus, vėmimą, geriausiu atveju – stiprų viduriavimą. Todėl patogiausia ragauti grybus namuose. Maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų atsiranda ir senuose grybuose.
Lietuvos miškuose auga daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, iš jų 382 valgomų grybų rūšys, o sąlygiškai nuodingų  – apie 100 rūšių. Iš 382 valgomų rūšių tik irgi apie 100 yra gero ar priimtino skonio, tačiau intensyviai renkama apie 20 rūšių.
Todėl patikimiausia rinkti baltuosius grybus – jaunus baravykus. Baravykų yra gana daug rūšių, tačiau tik vienintelis iš jų nuodingas – šėtonbaravykis, kurio Lietuvoje per paskutinius kelis dešimtmečius nerasta.


Kaip atskirti grybus?
Baravykus atskirti lengva. Jei nusprendėte rinkti ne tik baravykus, grybui atpažinti iš daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių verta pasitelkti modernias technologijas. Pasiimkite išmanų telefoną arba nešiojamą kompiuterį. Netyčia radus kokį grybelį dera sulyginti jį su atvaizdu kokioje Vikipedijoje, ar specialioje programėlėje. Nors iš to dažniausiai maža naudos, nes rastas grybas praktiškai niekada nepanašus į savo atvaizdą internete.
Čia verta pasitelkti logiką. Pirmiausia – aišku, kad prieš jus šiuo mišku jau praėjo šimtai grybautojų ir vargu ar jie būtų palikę jums gerą grybą. Todėl greičiausiai jūsų rastas grybas yra nevalgomas ar net nuodingas.
Be to, vos ne kiekvienas neblogas grybas turi savo blogą ir nevalgomą antrininką.
Baravykas – aitrusis baravykas, voveraitė – voveraitinė guotelė, kelmučiai – kelmabudės ir eglinės kūgiabudės, pumpotaukšlis (kukurdvelkis) – paprastoji ankštenė (kai kas net supainioja su triufeliais), ūmėdė – žalsvoji musmirė, valgomasis pievagrybis – stambioji gijabudė, valgomoji skėtinė žvynabudė – smailiažvynė žvynabudėlė.
Išvada paprasta – neverta rinkti antrininkų, nes dauguma iš jų ne tik nevalgomi, bet ir nuodingi.
Kaip atskirti pavojingiausią`- žalsvąją  musmirę? Labai paprasta. Pirmiausia – žalsvoji musmirė, gamtininkų teigimu, daug skanesnė už, pavyzdžiui, raudonąją. Bet jei nenorite jos ragauti, tereikia pagauti musę ir patalpinti ant grybo. Jei po dviejų valandų musė vis dar bus gyva, tai gali būti, kad radote ne paprastą musmirę, o žalsvąją. Žalsvoji nuodija žmones, o ne muses.
Kur ieškoti grybų?
Grybų lietus – tai žvejų išmislas. Daugelis grybautojų puikiai žino, kad grybais nelyja, grybai auga žemėje. Ir dažniausiai miške. Grybai mėgsta natūralias slėptuves – auga po lapais, samanomis, po medžių šakomis. Todėl jų neverta ieškoti po miške paliktu tualetiniu popieriumi, suglamžytu laikraščiu, išmestais buteliais ar higieniniu paketu. Taip pat neverta grybauti pakelėje, patvoryje, šiukšlyne. Labai maža tikimybė surasti valgomųjų grybų ir mieste ant asfalto.
Kur ieškoti grybo galima spręsti ir iš jo pavadinimo. Paberžiai auga po beržais, paliepės – po liepomis, baravykas paąžuolis – po ąžuolais, kelmučiai – ant kelmų. Dažniausiai pačios grybingiausios vietos yra už (prieš) tos vietos kur susiruošėte grybauti. Geriausias vietas žino senos bobulės iš Dzūkijos, bet niekam niekada neišduoda. Paklaustos, sako: „mišky, vaikeli, mišky“. Lyg mes patys to puikiausiai nežinotume.  Jos niekada neina grybauti, jos eina susirinkti grybų.
Tačiau, nors ir  ilgai paklajojus, grybų visgi rasti galima. Yra teorija, kad uodai ir erkės ir kiti miško kraujasiurbiai specialiai augina grybus, kad prisiviliotų sau grobio.
Elgesys miške ir išėjus iš miško.
Svarbi yra grybavimo taktika. Patyręs grybautojas rinks grybus tik eidamas pakeliui namo – taip duodama grybams dar šiek tiek paaugti.
Neverta spardyti visokių šungrybių. Kadangi miške nevalgomų grybų daug daugiau negu valgomų, jūs greitai pavargsite. Negalima miške rėkauti kaip debilui, pamačius kiekvieną musmirę ar netyčia užkliuvus už baravyko.
Jei baravyką radote iš tiesų, ir jo kepurėlės skersmuo didesnis negu  1,5 cm, elkitės išdidžiai, ramiai ir santūriai. Pasilenkite prie jo iš šiaurinės pusės (tos kur ant medžių auga samanos, kurias radote pasinaudoję kompasu), paimkite už koto ir grakščiu bei elegantišku sukamuoju (pagal laikrodžio rodyklę) judesiu jį išraukite. Ir ieškokite likusios baravykų šeimynos. Jau nebegalioja tie mitai, kad grybus būtina pjauti. Nupjauti gražūs kotai tik išduos gausiems konkurentams kur auga grybai ir dar juos sunervins (mane tai tikrai nervina). Sėkite gėrį gyvenime  ir grybavime.

Jeigu grybaudamas pakliuvote veidu į voratinklį, nereikia paniškai daryti staigių judesių. Voras daug greičiau pribaigia įnirtingai judančią auką.
Kai kurie grybautojai prieš išeinant iš miško pridengia savo krepšius beržo tošimi, šakelėmis, žolėmis. Taip nematyti, kad krepšyje beveik nėra grybų. Dar kiti atvirkščiai: ant žolės, kankorėžių ir šakelių sluoksnio viršaus krepšyje paskleidžia ploną geresnių grybų sluoksnelį, sudarydami gražų pilno baravykų krepšio vizualų efektą.
Jeigu miške pasiklydote.
Ilgiausios klajonės prasideda nuo frazės „Aš žinau trumpesnį kelią!“
Jeigu pasiklydote Islandijos miške, tereikia atsistoti. Deja, Lietuvoje toks triukas nepadės. Tarkime pasiklydote, mobilusis beskambinėjant iš ne ryšio zonos, nudvėsė. Jei nors apytiksliai žinote kur (po galais) velnias jus nunešė ir bent jau ar pietuose, ar šiaurėje (vakaruose ar rytuose) turėtų būti palikta jūsų mašina, reikėtų rasti pasaulio šalis.
Pietų radimui pirmiausia pasižiūrėkite į medį. Jei medis – palmė ar kiparisas, tai jūs net labai pietuose. Jei medis ne palmė, reikia susirasti ant medžių augančių samanų. Samanų vaizdas labai ramina. Nusiraminus, galima nustatyti vėjo kryptį. Tam reikia paseilėti pirštą ir pakelti jį į viršų. Pastovėjus taip valandžiukę, paklausti savęs: „Ar vėjo krypties žinojimas man kuo nors padės?“ Jei atsakymas teigiamas, tęsti vėjo krypties nustatymo procedūrą. Jei ne, mėginkite nustatyti pasaulio šalis.
Šiaurės kryptį galima rasti pagal skruzdėlyną. Tam net nebūtina ant jo atsisėsti. Skruzdėlynas beveik visada būna medžių pietinėje dalyje ir jo pietinis šlaitas nuožulnesnis.
Yra ir sunkesnis, tačiau patikimesnis būdas – kišeniniu peiliuku nupjauti kokį storesnį medį. Nupjauto medžio kelmo rievės visada storesnės pietinėje pusėje.
Galima mėginti prisiminti kurioje pusėje buvo saulė, įeinant į mišką: jeigu dešinėje, tuomet, išeinant iš miško, ji turi būti kairėje pusėje ir atvirkščiai.
Atėjus nakčiai, padės mėnulis. Vidurnaktį priešpilnis yra vakaruose, pilnatis – pietuose, delčia – rytuose. Bet kur čia naktį eisi… Pažvelkite į šiaurinę žvaigždę. Iš toli ji niekingai maža palyginus su jūsų problemomis. Tačiau kas tos jūsų problemos palyginus su kosmoso didybe…
Sulaukus miške ryto, saulė 7 val. būna rytuose, šešėlio kryptis jums parodys vakarų kryptį, 13 val. saulė būna pietuose, nuo medžių krintantys šešėliai bus trumpiausi ir jie jums parodys šiaurės kryptį. Apie 19 val. saulė būna vakaruose. Pasaulio šalis dieną galima nustatyti saulės ir rankinio laikrodžio pagalba. Laikydami mechaninį laikrodį horizontalioje padėtyje, pasukite jį taip, kad valandinė rodyklė būtų nukreipta į saulę. Tuomet tiesė, einanti per vidurį tarp valandinės rodyklės ir skaičiaus 1, bus nukreipta į pietus.
Jei saulė slepiasi debesyse, belieka naudotis anksčiau aprašytais skruzdėlyno ir kelmo metodais.
Dėl visa ko, reikia kažkaip (siūlais, ženklais sudėliotais iš šakų ar kankorėžių) žymėti savo buvimo vietas ir judėjimo kryptis, tai padės po kokios savaitės  jus surasti  giminaičių iškviestai gelbėjimo komandai.

Jeigu sėkmingai grįžote iš miško.
Būtina grybus kuo greičiau nuvalyti. Galima išsivirti ir paragauti. Galima išsikepti. Galima paruošti kažką įdomesnio, pasitelkus gausius receptus internete ir literatūroje. Galima pasūdyti žiemai. Maistine verte jie artimi mėsai.
Geriausiai grybus džiovinti. Teisingai išdžiovintas grybas išsilaiko iki šimto – šimto dvidešimt metų.
Švieži grybai mažai kaloringi, ne apie 90% jų masės sudaro vanduo. Džiovinti – žymiai kaloringesni, pvz., baravykai apie du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą. Grybuose yra baltymų ir aminorūgščių, taip pat daug naudingų ir dar daugiau nenaudingų mineralų. Baravykai ir kazlėkai turi antioksidacinių savybių. Verta atsiminti, kad grybų sudėtyje yra ne tik baltymų ir mineralų. Grybai, ypač surinkti pakelėje – puikus sunkiųjų metalų šaltinis :).

O kalbant rimtai, labiausiai Lietuvoje reikia vengti penkių nuodingiausių grybų rūšių:
1. Žalsvosios musmirės; (kartais panaši į ūmėdę ir žaliuokę)
2. Smailakepurės musmirės; (kartais panaši į ūmėdę)
2. Eglinės kūgiabudės;(panašios į kelmučius)
4. Patujaro plaušabudės;(panaši į pavasarinę balteklę, pievagrybį)
5. Nuodingojo nuosėdžio. (išsiskiria oranžiniai ruda, plaušuota kepurėle, kurios lakšteliai taip pat oranžinio atspalvio, Lietuvoje retas)

Pagal internetinius šaltinius.

Savaitgalio skaitymai – Paskutinis išbandymas

Buvau laimingas. Aš buvau tiek laimingas, kiek tik galėjau įsivaizduoti.
Daugiau nei metus susitikinėjau su mergina, pagaliau pasipiršau ir mes nusprendėme susituokti. Mūsų tėvai buvo labai patenkinti, padėjo  ruoštis gyvenimui kartu, mūsų draugai buvo laimingi su mumis, laiminga buvo ir mano mergina…
Viskas buvo tarsi sapne.
Tik vienas dalykas nedavė man ramybės ir kartais neleido ramiai užmigti. Tai mano merginos jaunesnė sesuo. Ji buvo dvidešimties metų, rengdavosi gundančiomis trumpomis palaidinukėmis, ir kitais drabužėliais pernelyg neslepiančiais jos gražaus jauno kūno. Dažnai, kai aš būdamas pas juos sėdėdavau fotelyje, ji tarsi atsitiktinai atsisėsdavo taip, kad matyčiau jos dailias kelnaites. Tai nebuvo sutapimas,  ji taip nesielgdavo, jei kambaryje būdavo dar kas nors.
Vieną dieną mano merginos jaunesnioji sesuo man paskambino ir paprašė pakeliui iš darbo užeiti peržiūrėti vestuvinių kvietimų.
Kai atėjau, namuose ji buvo viena. Priėjo prie manęs taip arti, kad jutau jos saldų kvepalų kvapą.
Ir sušnibždėjo, kad nors aš jau beveik vedęs, ji vistiek manęs labai nori…
Kad ji negali suvaldyti savo jausmų…
Kad ir nenori suvaldyti…
Pasakė, kad nori pabūti su manim tik vieną šį kartą, kol aš su jos seserimi dar neprisiekėme vienas kitam meilės ir ištikimybės.
Buvau šokiruotas. Negalėjau ištarti nė žodžio.
Ji pasakė: “Einu viršun į miegamąjį, jei nori, ateik ir paimk mane, ilgai nelauksiu“.
Stovėjau kaip suakmenėjęs ir stebėdamas kaip ji kilo laiptais aukštyn siūbuodama klubais.
Kai jau buvo viršuje, nusimovė kelnaites ir numetė mano pusėn.
Aš dar akimirką pastovėjau, pasisukau ir nuėjau link durų.
Atidariau duris ir pasukau prie savo, priešais namą pastatyto, automobilio…
Pažvelgiau atgal.
Mano būsimasis uošvis stovėjo prie namo.
Jis nusišypsojo, priėjo ir su ašaromis akyse mane apkabino:
– Esame tokie laimingi, kad išlaikei šį mūsų mažą išbandymą. Negalėjome nė svajoti apie geresnį vyrą mūsų dukrai. Sveikas atvykęs į mūsų šeimą!

O šios istorijos moralas – visada laikykite prezervatyvą automobilyje …

Naudingi patarimai moterims

Jeigu užduosite klausimą, į kurį pati atsakyti nenorėtumėte, galite tikėtis atsakymo, kurio nenorėtumėte išgirsti.

Beviltiška ir nesąžininga sau žadėti, kad praplėšusi plytelės popierėlį, suvalgysite tik vieną skiltelę šokolado.

Jei kas vakarą atidavinėsite vakarienę priešui, jis taps jūsų draugu.

Pravažiavus automobiliu pirmus tris šimtus metrų, reikia atleisti rankinį stabdį.

Jeigu jūsų automobilis ilgai, iki akumuliatoriaus numirimo, neužsiveda, reikia keisti tarpinę. Tarpinę tarp vairo ir priekinės sėdynės.

Niekada neišpakuokite dovanų kol svečiai neišėję. Jei išvyniosite dovanas svečiams matant, jas bus nepatogu perdovanoti kitiems.

Jeigu vyras niekada nemeluoja moteriai, reiškia jam nusispjaut į jos jausmus.

Priminkite savo vyrui, kad remiantis teismų statistika, nė vienas  plaunantis indus vyras nebuvo nušautas žmonos.

Jeigu gyvenimas nenusisekė, užsiimkite kuo nors kitkuo.