Kai

Kai mano tėtis plovė indus, jį įsiurbė į vandens nutekėjimo angą ir jis išlindo tik dviem aukštais žemiau, kaimynės Daivos vonioje. Bent jau taip jis teisinosi mamai.

Užtat autoriai nauji!

Jei nepatinka čia publikuojami seni anekdotai, tai žinokite, kad jų autoriai tai nauji.

Gimtadienis žiemą

– Mano gimtadienis žiemą. Paaiškinkite dabar, iš kur aš atsiradau, juk nei gandrai skraido, nei kopūstai auga.

Apie mandagumą

Mandagus žmogus – toks, kuris bet kurį anekdotą girdi pirmąsyk.

Apie gailestį

– O jeigu aš išeisiu pas svetimą vyriškį, tu gailėsiesi?
– Ko gi man svetimo gailėtis?

Patarimai kaip susipažinti kavinėje

Zodiako ženklas

Visiškai nepavykus pažintims internete, nutariau laimės paieškoti kitur.
Pradžiai, susižinojau ko dažniausiai ieško moterys…

Ko ieško moterys.
Čia sąrašas trumpesnis negu vyrų:
16 metų – princo ant balto žirgo.
26 metų – princo, nebūtinai su baltu žirgu…
36 metų – nebūtinai princo, bet nors su arkliu.
46 metų – arklio, nebūtinai balto.

Darsyk pasižiūrėjęs veidrodin, nutariau, kad esmi kažkur tarpe tarp princo ir arklio.
Gal arklio pusėn arčiau, bet ką jau darysi. Ir nusprendžiau.
Geriau susipažinti kavinėje.

Sėdžiu kavinėje. Jau padariau šimtą.
Ir staiga prieš akis pamatau savo beveik svajonių merginą!
(Aišku, tikra idioto svajonė dažniausiai turi kaimyno žmonos pavidalą…
Bet aš gi nekaltas, kad tas avinas tokią moterį netyčia gavo!)
O šita beveik panaši…
Kaip Puškino apdainuotas genijus, grožio grynojo… – nemažos apimties ir t. t.
Pradėjau nervingai galvoti, kaip čia priėjus ir ją užkalbinus…
Padariau dar šimtą – drąsai…
Gal pasakyti “Labas, susipažinkime?” Ne… Banalu. Paprasta.
“Labas, gal galėčiau tave pavaišinti?” Ne… Perdaug tiesmukiška. Tipiška…
Užsisakiau dar šimtą… Pagalvojau…
Prisiminiau instrukcijas ir komplimentų rinkinį iš interneto, ir ryžausi:
– Labas! Žiūriu į jus ir galvoju: ar dar išgėrus, ar jūs jau man patinkat…?
Tyli. Apsimeta mat, kad nepastebėjo.
O man jau įkvėpimas atsiranda:
– Aš jus jau kažkur mačiau?
-Taip, taip, būtent todėl aš ten daugiau ir nevaikštau. – grubiai atsakė.
Bet man jinai rodosi vis gražesnė. Ir aš nesudedu ginklų:
– Tuoj baigsiu taurę ir aš – po jūsų kojom!
– Man nereikia pigių dovanų.
– Po kokiu ženklu jūs gimusi? – vis dar mėginu užmegzti pokalbį.
– Po “Nesiparkuoti”.
Taip. Nieko gero nežadanti pradžia.
Prisiminiau komplimentus!
– Panele, kaip jūs šiandien puikiai atrodote!.. Jūsų akys… – pradėjau…
– Jūs visoms gražioms merginoms taip sakote? – šyptelėjo.
– Ne, gražioms merginoms aš kai ką kito sakau… – leptelėjau.
Žiūriu – vėl susiraukė. Reikia skubiai taisyti padėtį:
– Jums labai tinka ši šukuosena! Tiesiog neįsivaizduoju jūsų nuplikusios!
– Jūs toks protingas! – kažkodėl kreivai šypsosi.
– Sakyk man tu! – įsidrąsinau ir padariau dar šimtą…
Užgroja muzika ir aš kviečiu savo jau beveik visai svajonių moterį šokti.
„Reikia kalbėti, sakyti komplimentus, reikia…“ – galvoju. – “Gal tada ir telefono numerį pasakys?”
– Mergaite, jūs taip maloniai kvepiate! Ką šiandien gėrėt? – žaismingai pakuždu.
– Žinai, o tu tampi labai panašus į kampą. Kuo daugiau laipsnių, tuo bukesnis.
– Jūsų dantys kaip tikri perlai… – iš kažkur prisiminiau.
– O tu esi tikrus perlus matęs? – klausia nepatikliai.
– Na, nelabai, bet perlines kruopas mėgstu…
Vėl negerai – susiraukė, kaip naginė. Ot velnias! Ir šokis jau baigiasi…
Reikia skubiai dar ką sugalvoti! Komplimentą!
– Žinai, tu, kaip tokia apkūni moteris, labai mažai prakaituoji…
Susinervino ir pradėjo rinktis daiktus.
– Pas tave ar pas mane? – mėginu dar… (O gal tik apsimeta, kad pyksta?..)
– Ir ten ir ten – tu pas save, aš pas save.
Aš žinau, kaip padaryti moteriai malonumą! – griebiuosi paskutinio šiaudo.
-Tada dink iš akių.


Senu papratimu norėjosi tik sušukti:
„Tebūnie triskart prakeikti fašistų tankai ir tas, kuris nufirino mano čemodaną!..”,
ai ne tai…
– Tebūnie triskart morka ta, kuri įdėjo tokių komplimentų sąrašą internete!“

Ir vėl likau niūniuoti savo mėgstamos:
Pavasaris – vynui sudie! Ruduo – sudie, mano meile…

Ciukciaaa1

Kaip susipažinti internete

Kozma sakė:
– Nejuokaukit su moterimis!
Tie juokai kvaili ir nepadorūs!

Kalafioras itr Šrekas
O išmintingi žmonės sakė:
Jei nori tapti durnium – vesk!
Jei nori likti durnium – nevesk!

Taigi, šiaip ar taip, vis vien liksi tam pačiam durnių laive .
O vedus, bent jau gyvenimas ilgesnis atrodys (labiau prailgs).

Kas patinka vyrams (iš interneto lobynų)
Graži moteris džiugina vyro žvilgsnį (negraži – moters).
Jau augdamas aš suvokiau, jog man visuomet patinka bendraamžės, todėl baisėdamasis pradėjau galvoti apie senatvę…
Moters grožis – baisi jėga. Ir metams bėgant jis tampa vis baisesne jėga…
Pavyzdžiui, devyniems iš dešimties vyrų patinka moteris su didele krūtine. O dešimtajam patinka anie devyni… (Čia apie juos ta daina „Už alyvų, už agrastų… )
Kadangi, įgijus stebuklingos laiko valdymo patirties interneto bendravimo portaluose,
dabar amžius keičiasi pagal nuotaiką, pastebėjau, kad kai man:
30. Norisi štai tos moters todėl, kad ji kažkieno žmona.
35. Norisi visų, išskyrus savo žmoną.
40. Norisi štai tos 19-metės kvailutės.
45. Norisi vienišos kaimynės – ji kažin ar atsisakys.
50. Nieko nesinori, atsibodo, bet reikia!
„Rudenį visi į poras…“- porino Binkis anuomet… Kai net interneto nebuvo…

Geriausia susipažinti internete!

Nors internetas ir šiaip gražiam bendravimui tinka. Nes dar klasikas Erlickas kažkurioj klasėj sakė, kad “jei sutikai merginą gražią, nebūtina ją versti tuoj į lovą. Pirmiau gal pakalbėk kaip su žmogum.”
Viskas iš pradžių atrodė paprasta!
Taigi, pradėjau susirašinėti su merginomis…
– Į ką tu pirmiausiai atkreipi dėmesį moteryje? – viena klausia.
– Na pirmiausiai į plaukus, tada į akis, į lūpas, tada į krūtinę, taliją…
– Koks tu romantiškas…
– Neromantiškas. Tiesiog internetas lėtas, lėtai nuotraukas krauna…
Taip ir baigėsi susirašinėjimas su ja. Bet supratau kai ką…
Aha! Reikia romantikos!
– Kai Internete žiūriu žmonių kelionių nuotraukas, matau visokius istorinius paminklus ir kitas senas griuvenas, aš visada prisimenu tave… – romantiškai rašiau kitai…
Jos atsakymas buvo vienas, paskutinis, trumpas ir aiškus.
Ir kažkoks nelabai lietuviškas ir nelabai gražus buvo (tas žodis).
Dar kitai mėginau parašinėti užsienio kalbomis…
Bet pats nesupratau ką…
Nebetęsiu daugiau savo raštiškų nesėkmių epopėjos, arba širdį, arba kepenis skauda!
Dar vėliau sužinojau, kad internetinės pažintys visada turi dvi stadijas: iki fotografijos ir po.
Netyčia kažkaip pasiekęs antrąją stadiją, parodžiau savo tikrąjį, net truputį pažaliavusį, jauną profilį ir likusios kelios (princų ant žirgų baltųjų, medžiotojos) neberašo.
Tada prisiskaičiau patarimų protingųjų ir prisipirkau atvirukų su užrašu „Mano vienintelei“. Išsiuntinėjau visoms gražesnėms vedusioms ir nevedusioms kaimynkoms ir bendradarbėms su užrašytu savo elektroninio pašto adresu.
– Juk kiekvienai moteriai aišku, kad ji ištekėjo žymiai nesėkmingiau, negu jos vyras vedė.
Ir kiekviena sugalvos kaip nors truputį kompensuoti tą likimo pokštą.
O geriausias kandidatas, žinoma kas…
Bet laukiau savaitę – nieko. Kitą – irgi.

Dabar iš liūdesio dar atradau panašumų tarp moterų ir vyno. Pasirodo vertingumas nuo pagaminimo datos priklauso. Tik atvirkščiai.
Kol kas likau sėdėti tik su vynu (nelabai vertingu) ir niūniuoti savo mėgstamos:
– Pavasaris – vynui sudie!
Ruduo – sudie, mano meile…

ilgakasė