Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (2)

Skamba telefonas ir grafo tarnas pakelia ragelį:
– Alio? Labas vakaras. Deja, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti prie telefono, jis nuėjo į tualetą pašikti… Gerai, aš jam perduosiu, kad malonioji ponia skambinot.
Grafas, viską girdėjęs, įsiutęs išeina iš tualeto ir pradeda šaukti ant tarno:
– Kretine! Tu neturi sakyti, kad aš tualete – kai kurių dalykų kilnūs ir kilmingi žmonės nedaro!
Kitą dieną vėl panaši istorija. Grafas visai pasiutęs iš pykčio:
– Psiakrew! Idiote! Gyvuly! Kiek kartų tau sakiau, kad tu neturi sakyti, kad aš tualete, kai kas nors skambina. Kitą kartą sakyk, kad aš, pavyzdžiui, bibliotekoje.
Kitą dieną vėl skamba telefonas ir tarnas atsiliepia:
– Alio? Labas vakaras. Ne, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti… jis dabar bibliotekoje… Taip, manau, kad išeis netrukus, nes į biblioteką jis nubėgo labai greitai ir pirsčiodamas.

Į rūmus grįžta baisiai sumuštas grafas.
– Grafe, kas ponui atsitiko? – klausia kamerdineris.
– Gavau į snukį nuo barono Stefano.
– Nuo barono? Nuo to mažiuko! Matyt kažką rankoje turėjo!
– Turėjo. Lopetą.
– O ponas grafas? Ar… jūsų mylista neturėjote nieko rankoje?
– Turėjau. Kairę baronienės krūtį. Gražus daiktas, nesiginčysiu, bet kovai visiškai netinkamas.

– Kodėl, grafe, šaudėte į savo kolegą baroną Stefaną? – grafui užduoda klausimą pakamario teisme.
– Palaikiau jį šernu. Panašus iš toli.
– O kada supratote savo klaidą?
– Kada šernas pradėjo atsišaudyti.

– Janai, kada pastarąjį kartą medžiojome elnią? – klausia grafas tarno.
– Vakar, šviesusis pone.
– Na matai. O kodėl šiandien pietums vėl arkliena?
– Prašau atleisti, bet virėjas ruošia tik tai, į ką šviesusis ponas teikėtės pataikyti.

Grafas su grafiene važiuoja į bažnyčią mišioms.
Staiga grafas paliepia:
– Janai, suk atgal, kuo greičiau grįžtam namo!!!
– Bet šviesusis pone, kas atsitiko?
– Janai, bažnyčia juk visada stovi…

Tęsinys kitą savaitgalį…

Reklama

Apie juodasias skyles

Su juodosiomis skylėmis dirba astronomai, ekonomistai, proktologai ir ginekologai.

Juokaujama, kad Amerikoje juodosios skylės politkorektiškai vadinamos hipermasyviomis erdvės ir laiko anomalijomis, kad neįsižeistų afroamerikietės.

O Lietuvoje, nuo 2001 metų juodosios skylės irgi politkorektiškai ir ne juokais (turbūt, kad atskirti nuo astronomų tyrinėjimų objektus nuo kitų profesijų) pradėtos vadinti juodosiomis bedugnėmis.

 

Manoma, jog itin didelės juodosios skylės gali būti reliatyvistinių čiurkšlių priežastimi…
Paprastųjų čiurkšlių priežastimi būna visai nedidelės skylutės.

Atostogoms pasibaigus

– Kokiose šalyse pabuvojai per atostogas?
– Darbolande, Centrinėje Svetainės Respublikoje, Virtuvistane, Miegamaloje, Jungtinėse Vonios ir Tualeto Valstijose ir Jungtiniuose Sodo Emyratuose.

– Trumpai apibūdinkite savo atostogas.
– Fit!

Lenkų anekdotai (3)

Lenkijos Tatrai. Sėdi turistai prie laužo, mėgaujasi tatrų antpilėliu, oras puikus, senas piemuo kursto ugnį.
– Papasakokit mums kokią istoriją, kad būtų dar maloniau, – prašo piemens turistai.
– Galiu, – nusišypso piemuo, – tik kokią norit, liūdną, ar linksmą?
– Aišku, kad linksmą.
Piemuo truputį pamąstė ir pradėjo:
– Kartą su vaikinais slėnyje aveles ganėm. Ganėm, ganėm, truputį pagėrėme laukymėje ir viena avelė mums prapuolė.
Ieškojom, ieškojom kol prapuolusi atsirado. Ir tada iš to džiaugsmo ją visi kaip vienas ją išdulkinom.
Turistai su pasibjaurėjimu susižvalgė, ir vienas jų nedrąsiai paklausė:
– O gal turit dar vieną linksmą istoriją?
– Yra ir dar viena. Kartą su vaikinais slėnyje avinus ganėm. Ganėm, ganėm, truputį pagėrėme laukymėje ir nepastebėjom kaip vienas avinas mums prapuolė. Valandų valandas jo ieškojom kol prapuolėlis atsirado. Ir tada iš to džiaugsmo jį visi vienas po kito jį išdulkinom.
Turistai vėl susižvalgė – argi tai linksma istorija?! Vienas nedrąsiai paklausė:
– Naa… Tai gal kokia liūdna istorija yra?
– Yra ir liūdna – kada aš pats pasiklydau.

Eina viduriu gatvės tipelis, kojos plačiai, susikūprinęs visas. Eidami paskui jį ginčijasi du medicinos studentai:
– Aš manau jo problema – hemorojus.
– Ne, greičiausiai jam stuburo problemos, – sako kitas.
Susiderėjo tuodu ir priėję prie to tipelio klausia:
– Laba diena, pone. Esame medicinos studentai ir susiderėjome. Kolega sako, kad jums hemorojus, o aš, kad stuburo problemos. Kuris iš mūsų teisus?
– Deja nė vienas. Mano problema – netikslus planavimas. Planavau išleisti tik orą, tačiau apsidirbau.

Kadaise olandas svajojo, kad jo sūnus ves olandę.
Vėliau, kad jo sūnus ves baltą moterį.
Dabar svajoja, kad jo sūnus ves moterį.

Kristupas siunčia mamai SMS:
– Labas, mama. Ar greitai grįši? Aš nerimauju…
– Nepavyks… Aš būsiu už 5 minučių, linkėjimai Karolinai.

Šeima sėdi prie stalo. Mažasis Tomekas klausia tėtės:
– Tėte, o kodėl tu vedei mamą?
Tėtė padeda šakutę, liūdnai pasižiūri į žmoną ir sako:
– Matai, netgi vaikas to nesupranta…

Mano žmona galvoja, kad neišlaikė vairavimo egzamino tuo momentu, kai ji nesustojo prieš zebrą.
Tačiau aš žinau, kad tai atsitiko jau tada kai ji įvažiavo į zoologijos sodą.

Vladimiras Putinas lankosi vienoje iš Maskvos mokyklų.
Buvo gėlės, sveikinimai ir kalbos, tačiau atsistojo mažasis Saša ir sako:
– Pone prezidente, turiu tris klausimus:
1. Kodėl Rusija užėmė Krymą?
2. Kodėl į Ukrainą siunčiate rusų kareivius?
3. Kas stovi už Nemcovo nužudymo?
Sutrikęs Putinas jau buvo bepradedąs kalbėti, tačiau pasigirsta skambutis pertraukai.
Po pertraukos visiems grįžus į klasę, atsistoja mažasis Vania:
– Pone prezidente, turiu penkis klausimus:
1. Kodėl Rusija užėmė Krymą?
2. Kodėl į Ukrainą siunčiate rusų kareivius?
3. Kas stovi už Nemcovo nužudymo?
4. Kodėl skambutis pertraukai nuskambėjo 20 minučių anksčiau laiko?
5. Kur dingo Saša?

Apie metimą disko

Pasaulio disko metimo čempionas Andrius Gudžius kalbasi su treneriu:
– Dabar turiu parodyti klasę… Tribūnose sėdi mano uošvė.
– Per toli. Nenumesi tiek, – sako treneris.

Kaip bėga metai…

Sėdėjau eilutėje prie savo naujojo odontologo kabineto laukdama priėmimo ir žvalgiausi. Žvilgsnis užkliuvo už ant sienos kabančio odontologo diplomo, kuriame, aišku,  buvo jo vardas ir pavardė.
Perskaičiau ir staiga atmintyje iškilo aukštas, gražus tamsiaplaukis vaikinas su tokiu pat vardu ir pavarde, kuris, prieš kokį trisdešimt metų, kartu su manim mokėsi vidurinėje. Nejaugi mano  naujasis odontologas ir yra tas pats vaikinas? Kurį, beje,  buvau netgi truputį įsimylėjusi…
Tačiau jį pamačiusi, greitai atsikračiau tos minties. Tas, beveik plikas vyriškis su pražilusiais likusiais retais plaukais, išsikišusiu pilvuku, ir putniu, tačiau pilnu raukšlelių veidu buvo per senas, kad galėtų būti mano mokyklos draugu.
O gal? Po to, kai jis apžiūrėjo mano dantis, paklausiau ar kartais jis nelankė tos mano X mokyklos…
– Taip. Mokiausi toje mokykloje ir net buvau vienas geriausių mokinių, – kukliai nusišypsojo.
– O kuriais metais baigėte? – paklausiau.
Jis atsakė:
– Aštuoniasdešimt pirmais. O kodėl klausiat?
– Jūs buvote mano klasėje! – pasakiau nudžiugusi. Jis įdėmiai mane nužvelgė…
Ir…  Tada tas apgailėtinas, raukšlėtas, storas senis manęs paklausė:
– O kokio dalyko jūs mokėte?

© Vertalas iš interneto platybių

Lenkų anekdotai (2)

Gaisras. Sutuoktinių pora išbėga iš liepsnojančio pastato. Žmona sako vyrui:
– Žinai, Zdysekai, pirmą kartą kažkur kartu išėjome po penkiolikos metų…

Paskaitose senas profesorius aiškina studentams:
– Mano laikais nebuvimas paskaitose galėjo būti pateisinamas tik dviem atvejais: arba jei mirė kažkas iš artimųjų, arba pats susirgai ir turi gydytojo pažymą.
Iš auditorijos galo pasigirsta:
– Ponas profesoriau, o jeigu kažkas visiškai nualintas sekso?
Auditorija plyšta juoku, o profesorius atsako:
– Tavo atveju gali paprasčiausiai rašyti kita ranka.

Sėdi jauna mergina parke ant suolelio ir staiga kad sušuks:
– Oi tu jo*#^&***mat!
Pro šalį ėjęs vaikinas atkreipia dėmesį:
– Kodėl taip burnojate? Jaunai merginai netinka!
– Atsisėsk šalia manęs, pasakysiu kodėl.
Vakinas atsisėda šalia, mergina pašnibžda jam kažką ir jis sušunka:
– Eik tu na**#^&**!
Išgirsta pagyvenusi moteriškė:
– Vaikeli, gėdytumeisi šalia damos taip kalbėti!
– Sėskite ponia, šalia, pasakysiu apie ką čia aš.
Moteriškė atsisėda, vaikinas pašnibžda jai į ausį.
– Ak tu *#^&****, normaliai @#^&***.
Pro šalį eidamas pagyvenęs ponas atkreipia dėmesį:
– Miela ponia, kaip galima taip demoralizuoti jaunimą?
– Atsisėskite šalia, mielas pone ir viską jums paaiškinsiu.
Ponas atsisėda, o moteriškė jam sako:
– Tas suolelis yra šviežiai nudažytas.

Jasius savo darže kasa duobę. Susidomėjęs kaimynas klausia:
– Ką veiki?
– Kasu kapo duobę savo auksinei žuvelei.
– O kodėl tokią didelę?
– Todėl, kad ji tavo sušvilpto katino pilve.

Važinėja Jasius su dviračiu po parką. Jau temsta ir Jasių sulaiko raitas policininkas ir klausia:
– Pasakyk, vaikeli iš kur gavai dviratį?
– Iš švento Mikalojaus per Kalėdas.
– Tai pasakyk šv. Mikalojui, kad kitą kartą atneštų tokį dviratį, kuris turi žibintą ne tik iš priekio, bet ir iš galo, nes dabar tau turėsiu išrašyti baudą.
Jasius nuliūdęs, žiūrėdamas į policininką klausia:
– O iš kur, pone, gavote arklį?
– Taip pat iš šv. Mikalojaus, – juokiasi policininkas.
– Tai pasakykit šv. Mikalojui, kad kitą kartą atneštų arklį kuris turėtų pimpalą po pilvu, o ne ant balno.

Tikybos mokytoja aiškina vaikams, kad Dievas yra visur. Jasius klausia:
– O Kovalskių rūsyje Dievas yra? Mokytoja atsako:
– Aišku yra.
– Sušikta netiesa, nes Kovalskiai rūsio neturi.

Senutė bažnyčioje sako seniui:
– Žinai ką, aš tyliai pabezdėjau…
– Žinai ką, pasikeisk geriau baterijas klausos aparate! – atsako senis.