studentiškas jumoras

Nekomforto zona

Užrašas ant asfalto „Aš nėščia“ priešais vieną iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučių ilgą laiką laikė įtampoje visus šešiolikaaukščio gyventojus.

Reklama

Geraa

Taeiiip… Ahaaa… Geraa…
Geraa… Geraa…. Ahaaa…
Nu jeee, geraa. Aha. Aha. Taeip. Taeiiip, geraa…
Aš žinaau. Aš atsiymenu.  Apsirengis. Aha.  Geraa. Pavalgau. Geraa. Aha.
Ate mama.

Šalia kelio karčiama…. ji paprašė keturiųųų…

Slidininkė
Gavo vargšas studentas stipendiją ir nutarė pagaliau apsilankyti viešnamy.
O ten tookia šeimininkė – Star Trash Pletkų Boba.


Sako studenčiokas:
– Man pačią geriausią blondinę!
Šeimininkė:
– Bus 300.
Oho. O briunetė kiek?
– 250.
O rusvaplaukė, strazdanota?
-200.
O minjetas?
– 100.
Ot velnias! Gaila tiek pinigų. Nuliūdo studentas, jau norėjo išeiti, bet Star Trash Pletkų Boba sako:
– Pala. Slidininkė pigiausia. Tik 30 litų.
Studentas galvoja:„Jeigu slidininkė – reiškia sportininkė, gal ir negraži, bet figūra bus sportiška, kūnas stangrus“, ir sutinka.
Nuveda jį į kambarį, o ten žavi sportiška mergina. Sako:
– Nusirenk ir gulk ant lovos krašto, kol aš į dušą nueisiu.
Studentas nusirengė ir mato, kad ant lovos krašto jau kitas vaikinas guli. Na ką gi – už 30 litų su tokia moterim ir grupinį galima! Ir atsigulė ant kito lovos krašto. Guli abu laukia.
Įeina slidininkė, nusivelka chalatėlį, atsigula tarp jų, paima vieno lazdą į vieną ranką, kito – į kitą ir sako:
– Na ką, vargšai studentai? Važiuojam!