Žasinas moliūgas – penktasis šansas sužinot kas yra diližansas

…apie žąsiną moliūgą,
kur išskrido į dausas…
S. Nėris

Skaitant (netyčia) visokią liau – liau poeziją, atrodo, kad kiekvienas save gerbiantis „poetas“ turi per gyvenimą padaryti du dalykus:

1. Sukurti kokį nors eilėraštį.
2. Sukurti Salomėjos Nėries eilėraščio „Senelės pasaka“ nevykusią parodiją.

Bet dabar norėtume išsiaiškinti kitką, palikdami nuošalyje „kūrėjus“, besidalinančius savo kūrybinėmis kančiomis su skaitytojais.
Kodėl žasinas moliūgas? Jei tai žasino vardas, tai kodėl iš mažosios?
Juk tame pačiame eilėraštyje “Apie trečią brolį Joną ..<..> apie Eglę – žalčio žmoną…“ – vardai iš didžiųjų?
Kai kas pasistengia drąsiai ištaisyti šią S. Nėries „klaidą“, rašo „žasinas Moliūgas“ ir net atkuria pasaką apie tą Moliūgą („Žasinėlio dausos“).

Sigitas Geda rašė:
Labai išskirtinis žodžio „moliūgas“ vartojimas galėtų būti siejamas su kitais vaizdinio sandais.
Žąsinas (gulbinas), išskridęs į Vėlių šalį – dausas, ir moliūgas – kaip senųjų indoeuropiečių (keltų) per Vėlines (Heloviną) naudojama kaukė.
Vėlių pasirodymas.
Taip net lyrinėje poezijoje kartais išnyra archetipiniai sąmonės reliktai.
Taigi Helovino pėdsakų esama visur. Negali nebūti. Vėlės gali apsireikšti ne vien kaip gerosios dvasios, bet ir kaip šmėklos, piktos bei demoniškos galios.

O Violeta Palčinskaitė sakė:
Iki šiol puikiai prisimenu S. Nėries Senelės pasaką, eilutes apie žąsiną Moliūgą. Vaikas būdama, nesupratau, kodėl tas žąsinas moliūgas, ir kas tas moliūgas, ir kodėl moliūgas – žąsinas. Bet ar vaikystėje tai svarbu – tai dalis paslapties, kuri nuolat vilioja.

… bet geriau paieškojęs rasčiau, kad tai tiesiog rusvai pilka spalva.
(Bronislovas Burgis)

• Dar tiksliau – moliūgas – pilkšvai rusvas (Spalvos) – (tarm.)
• http://lt.wiktionary.org/wiki/moliūgas

moliūgas, -a

molio spalvos – pilkšvai rusvų, gelsvų plunksnų (Vartoja daugiausia vakarų aukštaičiai apie Prienus, Marijampolę, Šakius, taip pat apie Jurbarką, Raseinius.)  www.kalbosnamai.lt/gyvunu_spalvos/zodynelis/zodynelis

Taigi  ilgos žiemos vakarais pažaiskim puikų pažintinį žaidimą „Gyvūnų spalvos“

…jei nieko nedarysime, dar po kiek laiko karvės ir arkliai bus vadinami rudais, o nuo vaikystės mus lydintis Salomėjos Nėries „Senelės pasakos“ žąsinas moliūgas bus suprantamas kaip panašus į daržovę tuščiagalvis padaras.  www.kalbosnamai.lt/gyvunu_spalvos/apie_zaidima

P. S.

O tos pasakos kur moliūgas (molio spalvos)  žąsinas skrido į dausas tai ir nežinau…

Prikolas – ketvirtasis šansas sužinot kas yra diližansas

Prikolas (прикол)
Deja, dar neypatingai seniai šis žodis, vartojamas lietuvių kalboje, buvo dažniausiai kalėjimų žargono dalis.
O dabar jaunimo šnekamojoje kalboje ir internete nesveikai populiarus žodelis kilęs nuo rusiško žodžio приколоть.
Rusiškas žodis “prikol“ susideda iš priešdėlio pri- ir šaknies -kol-.
(Приставка: при-; корень: -кол-).
Rusų kalbininkai žodžiui приколоть kitų tarpe įvardija ir giminingus lietuviškus žodžius kalti, kulti, skelti.
Родственно лит. kálti, kalù «ударяю (молотом, топором), кую», с другой ступенью вокализма: лит. kùlti,«молотить» далее, вероятно, лит. skélti «раскалывать»
O rusiškai prikolas (прикол) reiškia:
1.  polis*  (sija) arba kuolas įkalti į žemę.
1.свая, кол, вбитые в землю (для причала лодок, судов, для привязывания животных и т. п.)
2. šnek. kalboje – pokštą, juokelį
2. разг. то же, что розыгрыш
3. šnek. kalboje – ką nors juokingo, dingstį juokui
3. разг. повод для смеха, что-либо смешное
4. nenumatytą faktą
4. непредвиденный факт
5. šnek. kalboje – esmę; patį juokingiausią arba įdomiausią dalyką
5. разг. то же, что суть; самое смешное или интересное
6. malkų skaldymo ypatumus.
6. увеличение объёма поленницы дров при колке за счёт уменьшения объёмной доли древесины.

Anglai žodį прикол verčia – joke, funny o žodį
прикольный – funny, amusing, curious, odd ir netgi cool.
Žodis prikolas jaunimo žargone naudojamas vietoje normalių lietuviškų žodžių:
pokštas,
išdaiga,
juokelis,
juokas,
pasityčiojimas,
triukas
ir nelabai lietuviško (kito skolinio) – bajeris.

Idioma – trečiasis šansas sužinot kas yra diližansas

Gerbiami komentuotojai, savo komentaruose prašome nevartoti per daug idiomatinių posakių*. Kitaip sakant, visi išsireiškimai, tokie kaip [pašalinta], ir [pašalinta], taip pat [pašalinta], bus pašalinti.

*idioma, idiomatinis posakis arba frazeologizmas – savotiškas, prasmiškai nedalomas, turintis pastovių žodžių junginių, „sparnuotas posakis“, dažniausiai pažodžiui neišverčiamas.
Tačiau kiti šaltiniai žodį „idiomatinis“ aiškina kaip tarptautinio žodžio „idiotas“ ir rusiško žodžio „matas“ samplaiką.

Piaras – antrasis šansas sužinot kas yra diližansas

Piaras – laabai modernus žodis. Angliškas, bet mada, ko gero, atėjo iš Rusijos (сокращённо-жаргонное: пиар). Vartojamas ir kur tinka, ir kur netinka, kur reikia,  ir kur nereikia… Kartais net visai ne į temą. Net rimtose televizijose ir rimtuose ryšiuose su visuomene..

Lietuviškai tai ir yra – Ryšiai su visuomene (angl. public relations, PR) – veiksmai, kuriais informaciją skleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių auditorijų požiūrį į subjektą. Ryšiai su visuomene kai kada vadinami viešaisiais ryšiais, piaru (PiaR), lietuvių kalboje nevartotinu pažodiniu vertiniu iš anglų kalbos.

O labai mėgstantiems žodį „piaras“ ir kitus modernius žodžius, pasakyčiau, kad tai tėra B.S.

Tai buvo vienintelis šansas, sužinot kas yra…

… diližansas

Jaunas Anglijos klerkas atbėga pas savo jauną meilužę ir šaukia:
– Siuzi, mane šiandien anksčiau išleido iš darbo!
– Džonai, bet tai puiku! Mes galėsime daryti diližansą!
– Diližansą? O kas tai?
– Kaip? Tu nežinai, kas yra diližansas? – duoda jam antausį ir išveja.
Išmuštas iš vėžių, klerkas eina namo ir sako savo žmonai:
– Brangioji, aš grįžau anksčiau, kad daryti su tavim diližansą!
– Ką? Diližansą su manim? – duoda jam antausį ir išveja.
Galų gale visiškai sugniuždytas, klerkas išeina gatvėn, susiranda pirmą pasitaikiusią prostitutę ir sako:
– Štai jums 20 svarų, parodykit man kas yra diližansas.
– Ką? Diližansą už šiuos grašius?? – duoda jam antausį ir nueina.
Tada klerkas prisimena, kad jis turi seną tetulę, gyvenančią Londono pakraštyje. Ji daug ko mačiusi gyvenime ir tikrų tikriausiai žinos kas yra diližansas. Jis įbėga į svetainę kur gerdama arbatą su pienu, prie židinio ištiesusi kojas, sėdi senoji tetulė.
– Tetule, – šaukia jis, – Jūs tai tikrai žinote, kas yra diližansas?
Tetulė maloniai pasirąžo krėsle, padeda puodelį su arbata ir svajingai sako:
– Ach, diližansas, diližansas… 
Ir numiršta.

O jūs ar žinote, kas yra diližansas?