Mėnesis: vasario 2020

Kalafioro paveikslėliai iš feisbuko

Daina apie koronavirusą

I feel that I’m on fire!

Europoje vis sparčiau plintant koronavirusui, ant plauko pakibo vieno didžiausių renginių žemyne – „Eurovizijos“ dainų konkurso – likimas.
 

Problema

Žmona skambina vyrui:
– Brangusis, turime, tiksliau – tu turi problemą!
– Kas atsitiko?
– Atsitrenkiau į Maybachą, žinai, pinigų neturim, pasiūliau atsiskaityti natūra ir tas sutiko…
– Ir kame mano problema?
– Maybacho savininkas gėjus.

Anekdotai

Vyras diena iš dienos pareina iš darbo visiškai girtas.
Žmona pasiguodė draugei, kad vyras kasdien pila su draugais ir ta patarė:
– Kai eilinį kartą pareis namo, jam miegant įkišk į užpakalį prezervatyvą, tik taip, kad galiukas kyšotų.
– Ir tai padės?
– Pamatysi.
Taip ir padarė. Kitą dieną vyras iš darbo grįžo blaivas. Žmona nustebusi klausia:
– O kodėl šiandien toks ankstyvas ir visiškai blaivas? Draugai neįpylė?
– Nebeturiu aš draugų! – piktas atsakė vyras.

Vyras su žmona žiūri laidą apie ekstremalias emocijas.
Vyras sako:
– Brangioji, manau, kad visa tai nesąmonės. Lažinuosi, kad negalėtum man pasakyti tokios žinios, kuri būtų kartu ir džiaugsminga ir liūdna.
– Lažiniesi? Tarp savo draugų tu turi didžiausią penį!

Su prazdniku!

Jau beveik 30 metų, mielos pagyvenusios damos, sveiknančios su “vyrų diena“, kai to daryti ne tik nepriimtina, bet ir turėtų būti gėda. Gėda, kad kažkam ta šventė net svarbesnė ir linksmesnė už vasario 16. Sveikinkit vyrus su nepriklausomybės, o ne vergystės diena.
“Vergams palikim vergo naktį klaikią, šaukiu aš Jūsų protėvių dvasia..“
(B. Brazdžionis)
Tarnauti, deja irgi buvau priverstas, nesididžiuoju.

Pageidavimų koncertas

Pageidavimų koncertui skambina klausytoja.
– Radau šiandien rankinę. Joje buvo apie tūkstantis eurų ir Stanislovo Kovalskio vairuotojo pažymėjimas. Todėl labai prašau, kad ponui Stanislovui parinktumėte kokią gražią dainelę!

Apie auksinį klozetą

Du girtuokliai jūrininkai sėdi bare, vienas pasakoja kitam:
– O mano draugas turi auksinį klozetą.
– Negali būti, pasakos.
– Galim nueiti, parodysiu.
– Gerai.
Nueina tiedu pas pirmojo draugą, beldžiasi į duris. Duris atidaro mažas vaikiukas. Pasižiūrėjęs į atėjusius šaukia:
– Tėte, tėte, atėjo tas ponas kur tau į valtorną prišiko!

Anekdotai ir linksmi paveikslėliai

– Brangusis, kodėl neragauji kotletų? Padariau specialiai šiam vakarui. Kotletai, bulvių košė, troškinti kopūstai…
Tu visada mėgai. Taip puikiai kvepia!
– Brangioji, žmonės kino teatre dažniausiai spragintus kukurūzus valgo…

– Kaimyne, na ir davėtės vakar naktį su savo žmona. Galvojom, kad liustros nukris.
– Va taip ir atsiranda pletkai! Žmona namie buvo viena. Aš tik šiandien ryte grįžau iš komandiruotės.

Direktorius iš kurorto skambina į savo firmą. Atsiliepia sekretorė:
– O aš jums turiu dvi naujienas: vieną blogą, kitą gerą. Kurią norite išgirsti pirma?
– Gal blogą, – sako direktorius.
– Taigi, po atostogų jūs jau nebe direktorius. Taip nusprendė valdyba.
– Mmm.. O kokia gera?
– Mes turėsime kūdikį!

Kas yra kas

Mažasis Jasius susiruošė nakvoti pas senelius. Sėdi su seneliu svetainėje ir staiga paklausia:
– Seneli, o kas yra pizė?
Senelis truputį šokiruotas. Tik pažiūrėjo ar bobutė tebėra virtuvėje, pastūmė senus popierius ir paėmė seną portfelį. Nušluostė nuo jo dulkes ir ištraukė keletą žurnalų su nuogomis panelėmis.
Atvertė vieną žurnalą ir sako:
– Matai, Jasiau, tą uždėtą nupieštą žvaigždutę tarp moters kojų?
– Taip.
– Tai va. Pizė yra tas, kuris tą žvaigždutę čia žurnale įdėjo.

Jauna kaimynė

– Tuk, tuk.
– Kas ten?
– Atidarykite, aš jūsų nauja kaimynė.
– Labas vakaras.
– Ponas kaimyne, norėčiau praleisti naktį gerdama degtinę ir užsiimti neįpareigojančiu seksu. Ar jūs šiąnakt neužsiėmęs?
– Chmm… chm… eee… eee…(Kaimynė jauna ir žavi). Ne. Esu laisvas. Visą naktį laisvas!
– Tai puiku. Pasėdėsite su mano šuneliu. Jis labai nemėgsta būti vienas.

JEI LÜDNA

Jeigu vasario 14 tau staiga pasidarė liūdna dėl to, kad neturi su kuo švęsti šitą šventę, kad tavęs niekas nemyli ir neapkabina – nenusimink, o tik prisimink, kad kitomis dienomis tavęs irgi tavęs niekas nemyli ir neapkabina.

Tai švento Valentino diena, O tu juk ne Valentinas.

Kitos liūdnos istorijos:

No windows, no gates…

Apple istorijos ištraukos paveikslėliuose.

Apple bibliniais laikais:

Apple viduramžiais:

Apple 1927 metais:

Apple mūsų laikais:

Apple ateityje:

Daugiau:

https://www.instagram.com/kalafioras1/

Mokslo naujienos – žurnalistinis tyrimas (iš 2009 archyvo)

Prisiminimai (kaip feisbuke)
paskelbta 27 lapkričio, 2009.

Laiko mašina

išradėjas Ksenofontas Birba 
K. Jutūberio nuotr.

Nelabai visuomenei žinomas išradėjas iš Kaniūkų, Ksenofontas Birba, išgėręs keletą bambalių naminio alaus, savo pašiūrėje įkurtoje dirbtuvėje, pasijuto nušvitęs. Gal iš dangaus tas nušvitimas, gal ateiviai ryšį užmezgė… Nukreipęs tinkama linkme didžiulį kūrybinės minties antplūdį, iš seno traktoriaus dalių, liepos karnų ir mirusios bobutės audimo staklių per naktį sumeistravo laiko mašiną. Įkvėptas pirmtakų, savo išradimą pavadino chronomobiliu.

Išbandyti mašiną nutarė, pasikvietęs kaimyną Adrastą Vinkelį. Įpylė tam pradžiai, „ant drąsos“ ir laiko mašinos pagalba, pasiuntė Vinkelį į 2000-uosius kaimo parduotuvėn parnešti pigesnio vermuto.

Po kiek laiko Vinkelis iš kažkur grįžo su buteliu vermuto, tačiau matyt dar girtesnis, nes visiškai nieko neatsiminė.

Po tokių sėkmingų mašinos bandymų, Ksenofontas Birba sugalvojo naują planą. Skudurynuose ar konteineriuose surasdavo po keletą senų džinsų ir susikrovęs į plastmasinį maišelį, eidavo į savo pašiūrę kur ir stovėjo paslaptingoji mašina. Perdirbtame sename traktoriaus „Belorus“ spidometre nustatydavo maždaug 1976 – 1980-uosius metus, paties sukonstruotame lokatoriuje – miestelio turgų ir pasukdavo buvusį traktoriaus starterio raktelį. Kaniūkuose šviesa trumpam prigesdavo… Mašina veikė!

Sugrįždavo Birba tyliai. Su dviem pilnais maišais degtinės.

Būdamas gero būdo ir negobšus, kviesdavo savo mokslinį bendradarbį – kaimyną Vinkelį. Iš darbų arba kaimynių parėjusi Birbos pati Ansastazija, pašiūrėje išgirsdavo skambant dainas…

Kaimyno Adrasto įkalbinėjimams kam nors parduoti, pagarsinti išradimą, Birba nepasidavė.

– O kiek tam žmogui reikia, – sakydavo. Aš sukūręs mašiną pajaučiau, kad jei atiduočiau ją į blogas rankas, prasidėtų tokie dalykai… Mane tada kažkas lyg ir perspėjo: „saugokis blogosios rankos!“

Tačiau neapsikentusi begalinio girtavimo, įpykusi Ksenofonto pati Anastazija, vienąkart laiko mašiną sudaužė. Jai žodis „chronomobilis“ visai su kuomi kitu asocijavosi.

Pagiringas, drebančiomis rankomis Birba mėgino sulipdyti, atstatyti savo nušvitusios minties kūrinį, tačiau visiškai nesisekė. Nepadėjo ir kaimyno Adrasto Vinkelio atnešti du bambaliai naminio alaus. Viskas buvo atkurta lyg ir idealiai, ir alus toks pat, bet nušvitimo nebuvo, mašina neveikė ir viskas. Buvo šalta ir nejauku, kaimynai iš nevilties tuštino paskutines, laiko mašinos pagalba gautos degtinės atsargas.  Užsnūdo… O kampe, pjuvenose smilko kažkurio numesta cigaretė.

Pabudo nuo tirštų dūmų. Vos spėjo abu iš pašiūrės išbėgti. Supleškėjo viskas.

Taip žuvo ko gero rimčiausias XXI-ojo amžiaus pradžios išradimas, galėjęs atnešti išradėjui tarptautinę šlovę ir didžiulius turtus.

– Ksenofontai, o žinai kiek butelių degtinės už Nobelio premiją nusipirkti galima? – klausdavo piktas mokslinis bendradarbis Adrastas.

– Velnio boba, – atsakydavo Birba, – nepagalvojau, kad ji ir gali būti ta „blogoji ranka“.

Tiesiogiai iš Kaniūkų – Kalafioras.lt