Mėnesis: sausio 2010

Kas gelbsti pasaulį ir visatą

Anot Holivudo, Amerikos gyventojai bent keletą kartų per metus išgelbsti pasaulį ir net visatą nuo pražūties.
Anot daug didesnio filmų fabriko – Bolivudo, Indijos gyventojai bent keletą kartų per metus išgelbsti pasaulį ir Pakistaną nuo autorinių  teisių mokesčių už iš Holivudo plagijuotas dainas ir siužetus.

Istorijos paslaptys – trumpa ir pamokanti interneto istorija

Juozas Š., iššifravęs visus senovės Egipto rašmenis ir kelias (beveik lietuviškas) runas, padarė išvadą, kad interneto istorija jau skaičiuojama ne penkiasdešimčia metų (nuo 1960), o kelis tūkstantmečius. Lietuviško genijaus tyrimo prielaidas patvirtina ir šiaurės Amerikoje rasti piešiniai ant uolų. Piešiniai vaizduoja pirmykštį žmogų žiūrintį į kažką, panašų į ugninį altorių. Patyrę archeologai gana greitai nustatė, kad žmogus žiūri pornografiją.

Nuo pat pirmųjų interneto dienų didžiulio populiarumo sulaukė virtualus seksas, arba seksas per atstumą. Anksčiau tą įgyvendinti padėdavo pašto balandžiai, kartais – berniukai pasiuntiniai. Vėliau, Australijos aborigenams atradus faksą, paplito seksas faksu. Įdomu, kad nuo žodžio „Faks“ kilęs ir kitas populiarus, panašaus skambesio, trumpesnis angliškas žodelis, dabar dažnai rašomas ant tvorų ir sienų.
Atsiradus internetui, suklestėjęs internetinis seksas, tapo to paties interneto galingu varikliu ir didžiule industrija. Anot blogerio Homero, pirmieji išplaukę į internetą ieškoti virtualios moteriškos auksinės vilnos, buvo argonautai (dabar vadinami – internautai) vadovaujami Jasono. Tik, patyrę įvairiausių nuotykių, sirenų vilionių jau tada iš interneto grįžo nebe visi. Todėl internautų įkvėpėjas ir vadovas Jasonas buvo ištremtas į Korintą, kadangi Korintas iki Diogeno interneto neturėjo. Vėliau panašius žygius kartojo Odisėjas, kurio vyrai, užvalgę internetinių lotoso lapų, pamiršo savo gimtinę.  Tai tiek žinių iš senovės Graikijos.

Su interneto atsiradimu visom vaivorykštės varsom pražydo ir seniausia profesija – spameriai. Spameriai vaikščiodavo po pirmykštes gyvenvietes ir džiugino gyventojus žinia gerąja – apie tai kaip galima padidinti įvairias kūno dalis.

Dėkingi už  gyvenviečių šeimininkai arba džiaugsmingai degindavo spamerius ant laužo, arba nukirsdavo jiems tas pačias kūno dalis. Ir tik tada džiaugsmingai  degindavo ant laužo.
Pirmasis spameris, dėl kurio nesėkmingos atakos buvo užfiksuotas Lietuvos IP adresas – Brunonas.  Lietuvon gerąją žinią vėliau atnešantys spameriai mėgdavo nešioti kryžiaus  ženklus, todėl buvo vadinami kryžiuočiais.

Įdomu tai, kad senovės Lietuvoje spamas dažnai ateidavo užrašytas runomis ant medinių lentelių, Getijoj ant pergamento, Rasuose – ant beržo tošies,  Aigypte – ant papiruso. Tik vargšai Izraelitai ir Rymo gyventojai gaudavo spaminius užrašus ant akmeninių ir molinių lentelių, todėl kažkam kartais kliūdavo ir keliasdešimt tonų spamo.

Pirmieji spameriai Amerikoje atsirado dar tada kai ten afroamerikiečių dar nė nebuvo – tebuvo tikri amerikiečiai – indėnai, ir keletas anglo- ir ispanoamerikiečių. Senovės indėnų rankraščiai pdf formate smulkiai vaizduoja kaip žiaurokai buvo nužudytas angloamerikietis spameris.

Taigi, vos tik internetui išsikerojus, didžiulį populiarumą įgavo blogai ir blogeriai. Jų vardai visiems žinomi. Tai Homeras, Horodotas, Hesiodas, Hipokratas ir nežinau.lt. Iš kitų lietuviškų ir nelietuviškų autorių blogų, paminėtini Gedimino laiškai (deja lotyniškai), Hendriko Latvio, Mykolo Lietuvio, Rotundo, Roizijaus, Volano blogai… O vienas iš pimųjų tikrai lietuviškų blogų – Donelaičio tinklaraštis „ Metai“ ir V. Palubinsko „Lietuva internete“.

Vėliau,  Lietuvai nesėkmingai papuolus okupantų – carinės Rusijos valdžion, dar vėliau – irgi rusiškos SSSR valdžion, internetas apdvėso. Tą įtakojo keletas priežasčių. Pirmiausia, tamsūs Rusijos imperijos valstiečiai tradiciškai bijojo virusų.  „ Pagausi virusą – serveris pakibs!“ – sakydavo ir baimingai žegnodavosi. Be to, ne spragsėdavo pele ant ikonų, o  joms melsdavosi. O sovietų sąjungoje sekso nebuvo, todėl ir internetas nebuvo reikalingas.

Šiais laikais internete atsiradus socialiniams tinklams,  paplito įvairios internetinės ligos ir priklausomybės.
Bet, su Dievo pagalba, blogų imperijoje ėmėsi rastis ir gėrio. Pirmasis „Geras“ – pradėtas jūsų nuolankaus tarno kuklaus  (besišypsančio Viešpaties) skribo Kalafioro. Antrasis – vieno iš Respublikos dienraščių žurnalistų (to kuris iki šiol neturi mobilaus telefono). Paskui pasipylė ir daugiau, net tapo madinga…

Tokie tad kol kas trumpi pastebėjimai apie internetą iš to paties interneto.

Po tuomi ir pasirašau:
2010 Viešpaties metuose,
Jūsų mylistų nuolankiausias tarnas,
Kalapijoras

Po sesijos

Aplaistęs su kompanija sėkmingą sesijos pabaigą, vargšas studentėlis pabunda ryte kažkokiame viešbutyje. Šalia švytinti iš laimės simpatiška blondinė. Ji švelniai bučiuoja jam skruostą ir dar švelniau sumurkia:
– Tai nupirksi man žiedą su briliantu ir sportinę mašiną? – ir išbėga į vonią.
Studentėlis, kasydamas skaudančią galvą:
– Po galais, nieko neatsimenu, bet įsivaizduoju ko jai vakar girtas prišnekėjau.

Gyvunijos pasaulyje. Homo sapiens

Žmogus (lot. Homo sapiens sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.
Žmogus laisvėje išgyvena iki 80 metų.
Prijaukintas, nelaisvėje dalį gyvenimo yra priverstas dalintis su moterim…

Sandėris

Sergej Uzun (Фрумыч)

– Aš jus imu. Jūs man tinkate. – labai rimtu veidu pasakė moteris.
– Kaip tai suprasti – imu? – nesuprato Semionovas.
– Na… kaip mašiną. Vyriškį dabar reikia rinktis kaip mašiną. Jūs kažkoks kaip ne išmaitintas…
– Išmuitintas, – mechaniškai pataisė Semionovas. – Oho kokie dabar požiūriai madingi… Na prašom.
– Kokia rida? – rimtai paklausė moteris.
– Keturiasdešimt metų jau riedu, – sąžiningai atsakė Semionovas. – Tiesa, patikėkit… Niekada neapvyliau… Niekas nesiskundė…
– Keturiasdešimt? – nepasitikėdama dar sykį paklausė moteris. – Neatrodo…
– Ankstesnė šeimininkė tvarkinga ir rūpestinga buvo. Su tokia priežiūra dar keturiasdešimt laisvai riedėčiau.
– O kodėl atsikrato? – tęsė moteris.
– Kitą agregatą sau nusipirko. Ištaigingesnį, – paaiškino Semionovas. – Nebereikia tai ir atsikrato.
– Visi taip sako, – nusijuokė moteris. – Bobutė užsieninė atsargiai į bažnyčią važinėjo? O pats ko gero apdaužytas…
– Taigi keturiasdešimt metų, – gūžtelėjo pečiais Semionovas. – Keturiasdešimties metų kas gi ne apdaužytas? Bet nesu muštas rimtai, apdaila nesugadinta, burna užsidaro, važiuoklė irgi nieko. Tik šen ten užkabino, stuktelėjo, brūkštelėjo. Tiesa, vieną kartą buvau pavogtas, tai nugara buvo subraižyta.
– Matau, matau… Nieko. Nuo vagysčių mes apsidrausim, – pasitikinčiai pasakė pirkėja.
– Niekas, absoliučiai niekas negali būti apdraustas nuo vagysčių, – sukikeno Semionovas.
– Tai mes dar pažiūrėsim, – nutraukė linksmumą moteris. – O variklis? Nebarška? Greičių dėžė ten…
– Normaliai viskas. Kol kas problemų nebuvo. Ne nauja viskas, aišku, bet dirba. Dar palakstysiu, – užtikrino Semionovas. – Tik smulkmenos. Kartais kosėju, čiaudėju, šildausi…
– Taip… Na lyg ir tinka man. Ir išvaizda dar nieko. Jūsų salygos?
– Išvaizda! Truputis tiuningo ir svajonė, o ne eee… mašina bus.
Vadinasi taip, – pradėjo užlenkinėti pirštus Semionovas. – Pirmiausia ir svarbiausia – kuras, kad būtų kokybiškas!
– O gal, gal… kaip nors… – sumikčiojo moteris.
– Ne, ne, ne. Jokių salotyčių, makaronyčių. Mėsa. Daug mesos. Salotomis ar gi daug pavažinėsi? Suprasti reikia.
– O kuro sąnaudos didelės? – toliau abejojo moteris.
– Nemažos, – tvirtai pasakė Semionovas. – O ko gi jūs norite – beveik prestižinė klasė. Ir šitą… Kad kuro degalinėje visada būtų – jūsų rūpestis. Supratote?
– Supratau, – linktelėjo moteris.
– Techniniam aptarnavimui kai kada išleisti, – toliau lenkė pirštus Semionovas.
– O aš tada, tomis dienomis kaip? – sunerimo moteris.
– O dabar jūs be mašinos kaip? – šyptelėjo Semionovas. – Bet jūs nebijokit. Ne dažnai tai…
– Na gerai. Pažiūrėsim. Dar kas nors?
– Užvalkalus skalbti. O tai žinau – paskui prasideda: „nejaugi taip sunku nesutepti“, „kaip aš pavargstu“ ir t.t. Mėgsti važinėti, prašau ir užvalkalus skalbti!
– Sudėtingoka kažkaip viskas… O šitą… mmm… – moteris paraudo, – O kokiu greičiu jūs galite važiuoti? Ar lengvai užsivedat? Kaip šaltu oru?
– O gal norėtumėte išmėginti, „test drive“, taip sakant? – galantiškai pasiūlė Semionovas…

Augalai įvairūs

Vienas vaikinas (gal dizaineris koksai) labai rūpinosi savo kūno grožiu.
Vieną dieną apžiūrinėdamas save veidrodyje, pastebėjo, kad prie jo gražiai įdegusio kūno, visai nesiderina baltas daiktas apatinėje kūno dalyje.
Norėdamas tai pataisyti, jis nuėjo į pliažą, nusirengė ir užsikasė smėly. Tik savo baltąjį daiktą paliko styroti, kad nudegtų.
Netoliese vaikščiojo dvi senutės.
Viena, pažvelgusi į aną vaizdelį, pasakė:
– Nėra teisybės šitam pasauly.
– Kodėl, brangioji, – paklausė kita.
– Kai aš buvau 10 metų, to daikto bijojau…
Kai man buvo 20, aš juo domėjausi.
Kai man buvo 30, aš juo džiaugiausi.
Kai man buvo 40, aš jo ieškodavau.
Kai man buvo 50, aš už jį mokėdavau.
Kai man buvo 60, aš jam melsdavausi.
Kai man sukako 70, aš jį užmiršau.
Ir dabar, kai man, po velniais, jau 80, aš pamatau jį laukinėje gamtoje, laisvai augantį smėlyje!

Kaunas 713 metais! – Iš didelio rašto, išeita iš…

Kaip runų „žinovas“ Juozas Šeimys „ runas“- lotyniškus knygos dalių ir jų numerių pavadinimus vertė .

Technikas mechanikas sugebantis į lietuvių kalbą „išversti“ bet kokios senovės kultūros, bet kokius rašmenis, kai kam (gana teisingai) gali pasirodyti panašus į tokį su kuriuo jau kalba dievas.

Senojo Kauno graviūra, Kaunas 713 metais, anot Šeimio jam atsiųsta iš Vokietijos,  iš tiesų yra (net studentams gerai žinoma)  Prūsijos istoriko Ch. Hartknocho (1644-1687) veikalo „Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys“ iliustracija – XVII a. Romovės piešinys pagal S. Grunau aprašymą.
Alt und neues Preussen oder Preussischer Historien zwey Theile…
Franckfurt und Leipßig: in Verlegung Martin Hallervorden;
Druckts Johann Andrece, 1674. [46], 668, [60] p.: illustr.
Christophorus Hartknoch veikalą turi ir mūsų Vilniaus universiteto biblioteka.
„Runas“ – užrašą, kurio, anot p. Šeimio „niekas nepaskaito“, visai nesudėtinga surinkti kompiuteriu:
Ad Part  I Cap. V n. II & Cap. VII n. III

O  p. Šeimys iškilmingai skelbia ką byloja tos „runos“:
Ad porta pirmo Kapu penktas Undono sa Kono tuno, 713 metai!!!
O iš tiesų – (Kaunas tūno) Pirmos knygos dalies penktame ir septintame skyriuose.
(lot. Part – dalis)
(lot. Cap. – capitulus) – skyrius…

Dėkui už puikią medžiagą, jau pasižymėjusiems savo ekstremaliai švietėjiška veikla K. Pūko radijui ir televizijai , (Jutube irgi) žiūrėti labai linksma ir juokinga.

Taip…
Istorija pilna paslapčių, mislių… Ir tik laukia p. Šeimio naujo įkvėpimo…
Mįslingai atrodo ir labai panašūs į runas paslaptingi užrašai:

Belieka tikėtis, kad greitai sulauksim gerbiamo p. Šeimio nuomonės ir apie tai.

Pirk prekę lietuvišką!

Jei pirksite vaisius ir daržoves, išleisti pinigai nukeliaus į Lenkiją, Ispaniją, Olandiją.
Jei išleisite pinigus benzinui, pinigai išeis į Rusiją arba kokiems arabams.
Jei pirksite kompiuterį pinigai nukeliaus į Taivaną, Singapūrą, Honkongą.
Jei pirksite automobilį, pinigai nukeliaus į Vokietiją arba Japoniją.
Jeigu pirksite visokį pigų ir nelabai reikalingą šlamštą, pinigai išeis į Kiniją.
Vienintelis būdas išsaugoti pinigus Lietuvoje, yra išleisti juos prostitutėms ir alui, nes tik tai yra tie produktai, kurie vis dar tebegaminami Lietuvoje ir daugiausia iš lietuviškų žaliavų.

Paveikslėlis Pipedijos

Dabar sesija, ar ne? O gera buvo miegoti paskaitose, vėluoti…

Prašau leisti pradėti dalyvavimą paskaitoje, į kurią pavėluota dėl sistemos, užtikrinančios organizmo pažadinimą iš miego būsenos, gedimų.

O sesija, egzaminai – nuostabus dalykas. Vienus jis stebina klausimais, kitus – atsakymais.

Nekenksmingi paistalai apie demografiją

Kaimynai estai už 374 milijonus dolerių bando atvesti 100 MB/s spartos linijas kiekvienam interneto vartotojui iki 2015-ųjų.  Bet Estijos vyriausybė baiminasi, kad tai pablogins ir taip prastą šalies demografinę situaciją.
Kol kas pas juos (kaip ir turi būti) internetas estiškai lėčiausias. Sako, kad toks lėtas, jog norint pornografijos, lengviau yra susirasti moterį, negu atsisiųsti ką internetu…
Lietuviai kelis metus džiaugėsi gimstamumo didėjimu – matyt didėjimą lėmė šioks toks finansinis suinteresuotumas ir pailgintos motinystės – tėvystės atostogos. O moterys, anot gen. prokuroro, negirdėjusios apie dvejiems metams praturtėti valstybės sąskaita leidusią įstatymų spragą, matyt šiek tiek pralošė.
Bet kaip bekalbėti – kuo geresnis gyvenimas (ir internetas), tuo mažiau vaikų.
Štai pandos nuo nerūpestingo gyvenimo visai baigia išnykti…

Himnas Smulkiasofto programinei

Dar tryliktame mūsų eros amžiuje, viena mergiotė įsigudrino daryti piratines indulgencijas. Bet ją pagavus, nežiūrint į didžiulį skaičių išduotų indulgencijų, vienas tipas jai davė per ausis 50 Kiloniutonų jėga. Ir žmogus taip žvėriškai pasielgęs, nebuvo netgi nubaustas. Todėl, kad jis pirko licencijuotas indulgencijas iš šventosios Inkvizicijos.
Nuo tų laikų žmonės ėmė suprasti, kad tvarkingai pirkta programinė įranga – dar viena laisvės ypatybė!
Laisvės nuo bereikalingos moralės, laisvės biznyje, laisvės poelgiuose ir svarbiausia – apsauga.
Tokia apsauga, kokia ne jūsų dantims.
Nes dantys turi tik Orbit be cukraus, o jums siūlomas visas GRAŽUS PROGRAMŲ SPEKTRAS Smulkiasofto programiniam pakete.

Sergej Uzun (Фрумыч)