Po Amerikos Federalinių rezervų sistemos bankų sukeltos pasaulinės krizės, daug kam pasidarė aišku, kodėl Amerikos simbolio – Laisvės statulos galvą, prancūzai padarė tuščią. (Ten apžvalgos aikštelė).
Už visą Ameriką galvoja anų bankų savininkų grupelė.
Pasirodo – kartais ir už pasaulį galvoja… Ir apvagia visą pasaulį.
Blogiausia, kad, ko gero čia tik žiedeliai… O prispausdinta dauuug…
O kur reiks tuos „dolcus“ dėt?
Į Rygą, į Rygą, į kaliošų fabriką?
Firmos vadovas pasikviečia savo aršų pavaldinį Petraitį.
– Ponas Petraiti, sako vadovas, – turiu jums dvi naujienas.
Pirmoji – pakeliam jums atlyginimą dvigubai!
– Ačiū, ponas direktoriau. Dabar aš apie jus būsiu daug geresnės nuomonės…
– Antroji naujiena – tave Petraiti, už darbo drausmės pažeidimus nedelsiant atleidžiam. Žinosi kvaily, kokią gerą darbo vietą praradai!
– O kodėl vis dar einate į darbą?
– Pigiau negu į teatrą, ar kiną ir kavos gali išgerti.
Rusijos filosofas
Куплю небольшое государство в Европе, с выходом к морю и портом. Желательно ближе к Англии. Литву и Латвию не предлагать. Спрашивать Рому.
Darbdaviai sako:
90% žmonių, jeigu juos atleisit be jokių paaiškinimų puikiai supras už ką. O likę 10% dėl to tik džiaugsis.
***
Premija už puikų darbą 2008 -aisiais buvo teisė dirbti 2009 -aisiais.
Premija už puikų darbą 2009 -aisiais bus teisė gyventi 2010 -aisiais.
– Sveikas, kaip gyveni?
– Gerai.
– O kur dirbi?
– Niekur.
– O ką veiki?
– Nieko.
– Oho, tikrai puikus užsiėmimas!
-Taip, bet kokia konkurencija dabar!
Susitiko Kalafioro kaimynai Anupras ir Kandeliabras.
– Kaip gyveni, Anuprai? – klausia Kandeliabras.
– Kaip arbūzas!
– O kaip tai suprast?
– Kai pilvas pučiasi, o uodegytė po truputį džiūsta.. – atsidūsta Anupras.
-Ar gali žmogus mirti nuo kompiuterinio viruso?
– Gali. Žiūrint kieno kompiuterį jis tuo virusu užkrėtė…
Kaimynų aktualus:
– Россия и Украина задолбали своей конфронтацией!
Стереть с лица земли нах, обоих! И США тоже.
– А США за что?
– А что бы не радовались сyки!
***
Jadzės vyras grįžo iš komandiruotės. Parsivežė daug pinigų ir pakvietė žmoną pasilinksminti po restoranus. Po tam tikro laiko, išlindo iš eilinio restorano, abu šilti, šilti.
Kaip reikiant pavargęs vyras klausia Jadzės:
– Tai pas tave?
– Tu ką? Mano vyras vakar iš komandiruotės grįžo! – jau visiškai linksma atsako Jadzė.
Kaunas. Krizė. Ofisas. Marketingo darbuotojai iš pat ryto skubėdami perstatinėja baldus, matuoja viską centimetrais, lygina, lygiuoja pagal kompasą ir t. t.
Vidury viso to chaoso stovi iškviesta senutė valytoja,
žiūri išsigandusi ir murma sau: „Tik viską sutvarkiau, išploviau, vėl ištryps balvonai…
Stovėjo, žiūrėjo, žiūrėjo ir klausia:
-O ką jūs čia ponaičiai darote? Išsikraustote?
– Ne, mes baldus pagal feng – šui perstatysim ir mūsų firmos pardavimai pašoks iki dangaus!
– Vaikeliai, aš čia seniai dirbu, dar net iki ruso grindis čia plaudavau.
Tai va, Smetonos laikais čia viešnamis buvo.
Tai kai pajamos sumažėdavo, lovų neperstatinėdavo…
Kai pajamos sumažėdavo, bliades iškart keisdavo.
Bėga beždžionė mišku ir šaukia: Krizė, krizė!
Iš priekio ateina vilkas: Ko rėkauji?
Beždžionė: tai gi krizė, ar nežinai?
Vilkas: Na ir kas? Kaip valgiau anksčiau mėsą taip ir toliau valgysiu.
Beždžionė bėga toliau ir rėkia: Krizė, krizė!
Iš priekio ateina lapė: Ko čia rėkauji?
Beždžionė: tai gi krizė, ar nežinai?
Lapė: Na ir kas? Kaip anksčiau vaikščiojau su kailiniais taip ir toliau vaikščiosiu.
Beždžionė bėga toliau ir galvoja:
– Iš tikrųjų, ko aš čia rėkauju? Kaip vaikščiojau anksčiau su pliku užpakaliu taip ir toliau vaikščiosiu.
Kalafioro blogas? Geras! 