Troleibuse

Troleibuse vaikinas klausia kito:
– Kiek sustojimų yra iki “Sodros“?
– Trys.
Pravažiavus du sustojimus, vaikinas įsitikina:
– Tai dabar vienas liko?
– Ne, dabar yra penki.

Reklama

Du maži

Du maži išdykėliai stovi priešais bažnyčią iš kurios išeina jaunavedžiai. Vienas iš išdykėlių sako kitam:
– Pažiūrėk dabar kokia faina bus sumaištis!
Tada bėga prie jaunojo ir šaukia:
– Tėte, tėte!!!

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (6)

Grafas pas daktarą:
– Ponas daktare, prašau man pasakyti… Kada aš nueinu pas savo ponią, nusirengiu ir noriu, kaip žinote, pasifiguoti, tai vieną kartą man darosi šalta, o kitą – karšta. Kas čia man galėtų būti?
– O, tai kažkas keisto, – sako daktaras, – o kaip dažnai jūs tai darote?
– Na kaip dažnai…- sutrinka grafas, – vieną kartą žiemą, vieną kartą vasarą.

Grafas kviečia liokajų Janą:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Po kiek laiko:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Grafas šaukia vėl:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Šviesusis pone! O gal iš karto atnešti visą kibirą?
– Janai, ne laikas juokauti kai biblioteka dega!

Grafas klausia liokajaus Jano:
– Ar mūsų televizorius turi metalines dureles?
– Ne, šviesusis pone!
– Cholera! Reiškia visą vakarą į židinį žiūrėjau!

Janai, ar pas mus tualete yra dvi virvutės, ar viena?
– Viena. Tikrai viena.
– Do diabła! Tuomet ir vėl nusilengvinau po laikrodžiu…

Janai, o durys į liftą atsidaro į kairę, ar į dešinę?
– Į abi puses, šviesusis pone.
– O cholera, vėl nusileidau žemyn spintoje.

TĘSINYS KITĄ SAVAITGALĮ…

Šeštadienio patyrimai

Šeštadienį dviračiu nuvažiavau į parduotuvę ir nusipirkau butelaitį viskio.
Įsidėjau pirkinius į krepšį priešais dviračio vairą… Pagalvojau.
Jeigu važiuodamas nugriūsiu, butelis suduš.
Gaila.
Todėl nutariau viskį išgerti prieš važiuojant namo.
Pasirodo, tai buvo velniškai protingas sprendimas, nes važiuodamas namo griuvau penkis kartus.

Juokai ir pastebėjimai

Vyrai tik apsimeta, kad nesupranta moterų. Tiesiog taip pigiau.

– Kaip bus angliškai „Jungtinės Karalystės merginos gražios“?
– Niekaip.

– Aš visaip murkiau, lanksčiausi, ir jam nugarą nagučiais, o jis manęs vistiek katyte nevadina…
– O tu jam į šlepetes privaryk!

Jei nori, kad vyras atsiklauptų, nusirenk ir atsiklaupk ant kelių ir atsiremk rankomis į horizontalų paviršių.

Kiekvieną posakį galima suvulgarinti pridėjus „jeigu suprantate apie ką aš“.  Pavyzdžiui: Ryte išsiviriau kavos, jeigu suprantate apie ką aš…’

Nė viena moteris negali taip patenkinti vyro kaip dvi.

Gudri žmona įtikino vyrą, kad indus plauti turi svarbiausias žmogus šeimoje.

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (4)

Grafas egzotiškose šalyse

Indija

Grafas savo liokajui:
– Janai, šiandien susitiksiu su Maharadža.
– Žinau, šviesusis pone.
– Prašau paruošti pribloškiančią puotą.
– Žinau, šviesusis pone.
– Maharadža yra vegetaras.
– Žinau, šviesusis pone.
– Paruošk kaip visada: keptą paršelį, keptų viščiukų, nugarinės, veršienos ir keliolika jautienos kepsnių su krauju.
– Priminsiu jūsų šviesybei, kad maharadža yra vegetaras.
– Nevaidink, juk tai ką suminėjau bus man.
– O ką maharadžai?
– Keletą morkučių, bet ne per daug.

Grafas pasakoja apie savo nuotykius Indijoje:
– Ir netikėtai to Indijos kaimelio gyventojus užpuolė tigras žmogėdra. Sumaištis, dulkės, visi šaukia, bėga. Vyrai stengiasi apsiginti kas kuo, šakėmis, peiliais, kardais. Aš nusitaikiau į tigrą ir šoviau. Vieną kartą. Kitą, trečią. Nepataikiau. Šoviniai baigėsi, daugiau nieko neturėjau, tai išsitraukiau kardą. Vėl sumaištis, bėgimas, dulkės, kova.
Ir staiga aš drąsiai užšokau ant tigro ir vienu kirčiu nukirtau jam uodegą!
– O kodėl ne galvą?
– Naaa… galvą jau kažkas kitas buvo nukirtęs.

Afrika

Afrikoje išvyko grafas į safarį. Grįžo, o liokajus sako:
– Šviesusis pone, nušoviau šunį.
– O ką, piktas buvo?
– Na, patenkintas tuo tai jis nebuvo…
Išgirdus tai, grafienei pasidarė bloga ir ji nualpo.
Grafas sako:
– Greičiau nešk butelį brendžio! Matai – grafienė nualpo.
– Gerai, šviesusis pone. O ką atnešti poniai?

Grafas pasakoja savo draugams apie nuotykius Afrikoje, safaryje.
– Einu, toliau, pasuku už medžio, o ten staiga prieš akis išnyra liūtas. Ką gi, aš greitai nusiimu nuo pečių šautuvą, nusitaikau, spaudžiu gaiduką, o šautuvas neužtaisytas… Apsisuku ir bėgu, vis greičiau ir greičiau. Liūtas vejasi ir, atrodo, baigia pasivyti, tada staiga… – Apsišikau.
Dama, kuriai pasakojimas padarė didelį įspūdį, sako:
– Bet… grafe, nesigėdykite, tokiu momentu kiekvienas galėtų…
– Ne tada… Dabar apsišikau.

Tęsinys kitą savaitgalį…

Jonuko eilėraštis

Mokytoja skiria užduotį – parašyti trumpą eilėraštuką apie jūrą.
Po kelių minučių Jonukas skaito:
„Įsibridusi į jūrą,
Stovi merga plika rūra.
Vėjas griebia už blauzdos,
Bangos kyla lig kelių!“
– Ne visai gerai, Jonuk. Paskutinėje eilutėje nėra nei rimo, nei ritmo.
– Viskas čia gerai, tamsta mokytoja. Vėjas sustiprės, bangos pakils, bus ir rimas ir ritmas.