Anekdotai

Apie rūkymo žalą

Kūčių vakaras. Skambutis į duris. Moteris atidaro duris ir jos širdis sustingsta… Duryse stovi jos vyras.
Vos jį pažino. Paskutinį kartą jį matė kai jų sūnus (dabar jau suaugęs) ėjo į pradinę mokyklą.
– Labas, – ištarė vyras.
– Labas? – nustebo moteris. – Prieš penkiolika metų išėjai pirkti cigarečių, dingai, dabar grįžai ir tiek tegali pasakyti?
– O velnias, cigaretės…   – Tu palauk, aš tuoj grįšiu.

Reklama

Anekdotai seni

Draugės susirašinėja žinutėmis:
„38,5. Viską man skauda“
Kita atsako:
„Ar negalėjai su trumpesniu susirasti?“

Žmona man priekaištauja. Pirmiausia dėl to, kad aš jos nesiklausau.
– O ko dar?
– Nežinau, kažką ten dar pezėjo.

Du senukai sėdi prie namo ir žiūri į būrį naminių paukščių.
Staiga gaidys užšoko ant vištos, o iš namo išėjo šeimininkė ir pabėrė vištoms lesalo.
Gaidys tuoj pat nušoko nuo vištos ir nubėgo lesti.
Matydamas tai vienas senukas sako kitam:
– Neduok Dieve tokio alkio.

Žmona klausia vaikų paliktų vyrui:
– Kur buvote?
– Zoologijos sode.
– Ką įdomaus pamatėte?
– Liūtą. Jis priėjo prie narvo ir padarė garsiai „pfffff!“
– Negali būti. Liūtai riaumoja, sako „rrooaaar“
– Bet šitas priėjo prie grotų atsukęs užpakalį.

Neseniai susituokusi mergina skambina savo motinai:
– Mes susiginčijome!
– Ramiau … visiems atsitinka.
– Aš žinau! Bet ką daryti su kūnu?

Bendrame turtuolių pokylyje dalyvauja katalikas, protestantas, musulmonas ir žydas.
Katalikas sako: – Jau esu tiek turtingas, kad planuoju pirkti CityBank.
Protestantas: – Jau esu tiek turtingas, kad pirksiu General Motors.
Musulmonas: – Aš esu pasakiškai turtingas, todėl pirksiu… Mikrosoft.
Stoja tyla. Visi laukia ką pasakys žydas. Jis ramiai pamaišo šaukšteliu kavą, palaižo šaukštelį ir padeda jį ant lėkštutės. Pasižiūri į kitus pokalbio dalyvius ir sako:
– O aš neparduosiu.

Parduotuvėje

Vyriškis atėjo į parduotuvę ir pastebėjo, kad įspūdinga moteris seka jį žvilgsniu.
Jis priėjo ir ji šiltai nusišypsojo. Buvo nustebęs, bet negalėjo prisiminti iš kur ją pažįsta.
– Ar mes pažįstami? – paklausė.
– Galvoju, kad jūs esate vieno iš mano vaikų tėvas. – atsakė ji.
Mintys jį nuvedė į laikus, kada vienintelį kartą galėjo būti savo žmonai neištikimas, ir jis pasakė:
– Tu esi ta striptizo mergaitė iš mano bernvakario, su kuria žiūrint draugams, mylėjausi ant biliardo stalo, kol tavo vaikinas man neužvožė su biliardo lazda per nugarą?
Ji jam pažiūrėjo į akis ir ramiai pasakė:
– Ne, aš esu jūsų sūnaus mokytoja.

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (6)

Grafas pas daktarą:
– Ponas daktare, prašau man pasakyti… Kada aš nueinu pas savo ponią, nusirengiu ir noriu, kaip žinote, pasifiguoti, tai vieną kartą man darosi šalta, o kitą – karšta. Kas čia man galėtų būti?
– O, tai kažkas keisto, – sako daktaras, – o kaip dažnai jūs tai darote?
– Na kaip dažnai…- sutrinka grafas, – vieną kartą žiemą, vieną kartą vasarą.


Grafas kviečia liokajų Janą:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Po kiek laiko:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Grafas šaukia vėl:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Šviesusis pone! O gal iš karto atnešti visą kibirą?
– Janai, ne laikas juokauti kai biblioteka dega!

Grafas klausia liokajaus Jano:
– Ar mūsų televizorius turi metalines dureles?
– Ne, šviesusis pone!
– Cholera! Reiškia visą vakarą į židinį žiūrėjau!

Janai, ar pas mus tualete yra dvi virvutės, ar viena?
– Viena. Tikrai viena.
– Do diabła! Tuomet ir vėl nusilengvinau po laikrodžiu…

Janai, o durys į liftą atsidaro į kairę, ar į dešinę?
– Į abi puses, šviesusis pone.
– O cholera, vėl nusileidau žemyn spintoje.

TĘSINYS KITĄ SAVAITGALĮ…