Aktyvistas ir kiti paveikslėliai

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (4)

Grafas egzotiškose šalyse

Indija

Grafas savo liokajui:
– Janai, šiandien susitiksiu su Maharadža.
– Žinau, šviesusis pone.
– Prašau paruošti pribloškiančią puotą.
– Žinau, šviesusis pone.
– Maharadža yra vegetaras.
– Žinau, šviesusis pone.
– Paruošk kaip visada: keptą paršelį, keptų viščiukų, nugarinės, veršienos ir keliolika jautienos kepsnių su krauju.
– Priminsiu jūsų šviesybei, kad maharadža yra vegetaras.
– Nevaidink, juk žinai – tai ką suminėjau bus man.
– O ką maharadžai?
– Keletą morkučių, bet ne per daug.

Grafas pasakoja apie savo nuotykius Indijoje:
– Ir netikėtai to Indijos kaimelio gyventojus užpuolė tigras žmogėdra. Sumaištis, dulkės, visi šaukia, bėga. Vyrai stengiasi apsiginti kas kuo, šakėmis, peiliais, kardais. Aš nusitaikiau į tigrą ir šoviau. Vieną kartą. Kitą, trečią. Nepataikiau. Šoviniai baigėsi, daugiau nieko neturėjau, tai išsitraukiau kardą. Vėl sumaištis, bėgimas, dulkės, kova.
Ir staiga aš drąsiai užšokau ant tigro ir vienu kirčiu nukirtau jam uodegą!
– O kodėl ne galvą?
– Naaa… galvą jau kažkas kitas buvo nukirtęs.

Afrika

Afrikoje išvyko grafas į safarį. Grįžo, o liokajus sako:
– Šviesusis pone, nušoviau šunį.
– O ką, piktas buvo?
– Na, patenkintas tuo tai jis nebuvo…
Išgirdus tai, grafienei pasidarė bloga ir ji nualpo.
Grafas sako:
– Greičiau nešk butelį brendžio! Matai – grafienė nualpo.
– Gerai, šviesusis pone. O ką atnešti poniai?

Grafas pasakoja savo draugams apie nuotykius Afrikoje, safaryje.
– Einu, toliau, pasuku už medžio, o ten staiga prieš akis išnyra liūtas. Ką gi, aš greitai nusiimu nuo pečių šautuvą, nusitaikau, spaudžiu gaiduką, o šautuvas neužtaisytas… Apsisuku ir bėgu, vis greičiau ir greičiau. Liūtas vejasi ir, atrodo, baigia pasivyti, tada staiga… – Apsišikau.
Dama, kuriai pasakojimas padarė didelį įspūdį, sako:
– Bet… grafe, nesigėdykite, tokiu momentu kiekvienas galėtų…
– Ne tada… Dabar apsišikau.

Tęsinys kitą savaitgalį…

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (2)

Skamba telefonas ir grafo tarnas pakelia ragelį:
– Alio? Labas vakaras. Deja, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti prie telefono, jis nuėjo į tualetą pašikti… Gerai, aš jam perduosiu, kad malonioji ponia skambinot.
Grafas, viską girdėjęs, įsiutęs išeina iš tualeto ir pradeda šaukti ant tarno:
– Kretine! Tu neturi sakyti, kad aš tualete – kai kurių dalykų kilnūs ir kilmingi žmonės nedaro!
Kitą dieną vėl panaši istorija. Grafas visai pasiutęs iš pykčio:
– Psiakrew! Idiote! Gyvuly! Kiek kartų tau sakiau, kad tu neturi sakyti, kad aš tualete, kai kas nors skambina. Kitą kartą sakyk, kad aš, pavyzdžiui, bibliotekoje.
Kitą dieną vėl skamba telefonas ir tarnas atsiliepia:
– Alio? Labas vakaras. Ne, jo šviesybė grafas dabar negali prieiti… jis dabar bibliotekoje… Ar ilgam?.. Ne, manau, kad išeis netrukus, nes į biblioteką jis nubėgo labai greitai ir garsiai pirsčiodamas.

Į rūmus grįžta baisiai sumuštas grafas.
– Grafe, kas ponui atsitiko? – klausia kamerdineris.
– Gavau į snukį nuo barono Stefano.
– Nuo barono? Nuo to mažiuko! Matyt kažką rankoje turėjo!
– Turėjo. Lopetą.
– O ponas grafas? Ar… jūsų mylista neturėjote nieko rankoje?
– Turėjau. Kairę baronienės krūtį. Gražus daiktas, nesiginčysiu, bet kovai visiškai netinkamas.

– Kodėl, grafe, šaudėte į savo kolegą baroną Stefaną? – grafui užduoda klausimą pakamario teisme.
– Palaikiau jį šernu. Panašus iš toli.
– O kada supratote savo klaidą?
– Kada šernas pradėjo atsišaudyti.

– Janai, kada pastarąjį kartą medžiojome elnią? – klausia grafas tarno.
– Vakar, šviesusis pone.
– Na matai. O kodėl šiandien pietums vėl arkliena?
– Prašau atleisti, bet virėjas ruošia tik tai, į ką šviesusis ponas teikėtės pataikyti.

Grafas su grafiene važiuoja į bažnyčią mišioms.
Staiga grafas paliepia:
– Janai, suk atgal, kuo greičiau grįžtam namo!!!
– Bet šviesusis pone, kas atsitiko?
– Janai, bažnyčia juk visada stovi…

Tęsinys kitą savaitgalį…

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (1)

Senas grafas, garsus pasakorius, savo draugų būryje, pasakoja vieną iš savo nuotykių:
– Stirna, kurią sumedžiojau buvo didžiulė ir sunki, buvau vienas, padėti nebuvo kam, turėjau susitvarkyti pats. Taigi, užsimečiau vieną stirnos koją ant kairiojo peties, kitą ant dešinio…
Staiga tarnas pakviečia grafą į kitą kambarį prie suskambusio telefono. Po kažkiek laiko grafas grįžta ir klausia:
– Kur aš baigiau?
– Vieną koją ant kairiojo peties, kitą ant dešinio!.. – sufleruoja draugų choras.
– A, jau žinau, – prisimena grafas, – ech tos rusės, kokios buvo moterys!!!

Balius. Grafas šoka su jaunute panele.
– O kiek jums metų, grafe, – koketiškai klausia panelė.
– Aštuoniasdešimt, mano panele! – pasijaunina grafas.
– Ką jūs sakote, pone? Neduočiau… – sako panelė.
– O aš ir nedrįsau prašyti! – kukliai sako grafas.

Pirmąją jaunavedžių naktį, senajam grafui su jaunaja grafiene nieko neišeina.
– Gerai, grafiene, – sako grafas. – aš išgelbėsiu jūsų garbę – įsipjausiu sau pirštą ir sukruvinsiu paklodę.
– O aš jūsų, – sako jaunoji grafienė, šnypšdama nosį į paklodę.

88 metų grafas ateina pas daktarą. Daktaras klausia kaip jis jaučiasi, grafas atsako:
– Niekada nesijaučiau geriau. Turiu jaunutę nuotaką, kuri jau nėščia ir greitai turėsim sūnų.
Daktaras truputį pagalvoja ir sako:
– Leiskite, šviesusis pone, jums papasakoti tikrą istoriją. Vienas medžiotojas, kuris niekada neužmiršdavo apie medžioklės sezoną, kartą išėjo iš namų taip skubėdamas, kad vietoje šautuvo pasiėmė lietsargį. Kai jau buvo miške, staiga iš krūmų išėjo didelis lokys. Medžiotojas išsitraukė lietsargį ir iššovė. Ir žinote kas buvo po to?
– Ne, – sako grafas.
– Lokys nuvirto negyvas kaip rastas.
– Negali būti! – sušuko grafas, – turbūt kažkas kitas iššovė!
– Tą aš ir norėjau pasakyti, – pasakė daktaras.

Grafas kenčia nuo rudeninės depresijos. Prieina liokajus ir sako:
– Šviesusis pone, gal paduoti pietus?
– Nėra prasmės…
– Gal eikime pasivaikščioti, grafe?
– Nėra prasmės…
– Gal šachmatų partiją?
– Nėra prasmės…
– Gal tuomet užminsiu jums mįslę?
– Gerai, tebūnie mįslę…
– Šviesusis pone, kas yra „apžėlęs ir lenda į skylę?“
– Penis.
– Ot ir ne. Tai pelė!
– Pelė? Vaginoje? Nėra prasmės…
O dabar užmušk tą musę, noriu pabūti vienas.

Grafo draugai paklausė:
– Šviesusis pone, kai buvote jaunas, kokie buvo mėgstamiausi pono užsiėmimai?
– Kortos, medžioklė ir moterys.
– O ką medžiodavote?
– Moteris.

Tęsinys kitą savaitgalį…