Grafo Putramento nuotykiai ir pasakojimai (8)

Dar jaunas grafas Putramentas susiruošė į karą. Sako savo liokajui:
– Janai, va tau raktas nuo grafienės skaistybės diržo. Saugok raktą ir grafienę.
– Gerai, šviesusis pone!
Ir grafas iškeliauja. Netoli nukeliavus, po kokių dešimties minučių uždusęs jį pasiveja liokajus:
– O raktas tai netinka, šviesusis pone!

Grafas, viešėdamas Paryžiuje, sako savo kamerdineriui:
– Turiu, brangusis, tave atleisti iš tarnybos.
– O kodėl, šviesusis pone?
– Kad tu pasigeri tomis pačiomis dienomis kaip ir aš.
– Bet, šviesusis pone, kuo aš kaltas, kad ponas pasigeriate kasdien?

Mėgstantis konkretumą ir lakoniškumą grafas Putramentas apmoko naują liokajų:
– Kada sakau “Vonia“, turi prileisti man vonią, pažiūrėti, kad būtų muilo, paruoštos kempinės, rankšluosčiai, chalatas, švarūs apatiniai ir kiti rūbai, arbata ir laikraštis. Kada sakau “Pusryčiai“, turi būti patiekta kava, grietinėlė, cukrus, kiaušiniai, kumpis, duona, sviestas, uogienė, o krėslas turi būti pristumtas prie židinio.
Liokajus palinksėjo galvą – atseit suprato. Dar tą patį vakarą grafas truputį subloguoja. Trumpai nurodo liokajui:
– Daktarą!
Po nelabai ilgo laiko nusiplūkęs liokajus grįžta pas grafą ir išdidžiai raportuoja:
– Galvoju, kad jūsų mylista būsit patenkintas. Svetainėje laukia daktaras, chirurgas, odontologas, kirpėjas, kunigas, notaras ir advokatas su dviem liudininkais. Kieme stovi paruoštas katafalkas su karstu, o kapinėse keturi duobkasiai jau kasa duobę!

Vieną vakarą grafas Putramentas prie svečių, nusikaltusiam savo liokajui skėlė antausį.
Tas nutaisęs rūsčią miną klausia:
– Pone grafe, jūs man antausį čia juokais ar rimtai?
– Aišku rimtai, psiakrew, gluše tu.
– Tai gerai, nes jei būtų juokais, tai aš tokių juokų nemėgstu.

Grafas Putramentas vėlai vakare grįžta į savo rezidenciją. Jo liokajus šypsodamasis sako:
– Tai ką, senas kurčias kriene, vėl sėdėjai visą dieną karčemoje ir gėrei alų?
Į tai grafas:
– Ne, Janai. Šį kartą buvau mieste ir nusipirkau klausos aparatą!

Skaitykit – Kiti grafo Putramento nuotykiai

Grafo Putramento nuotykiai ir pasakojimai (7)

Kartą grafui viešint Paryžiuje, jaunoji grafienė pabėga su meilužiu. Nė raštelio nepalikusi.
Susinervinęs grafas kreipiasi į policiją – gal pražuvo ar ką…
Policija pakviečia į morgą atpažinti vienos žuvusios:
– Tai jūsų žmona?
– Nežinau, nesu užtikrintas. Iš veido sunku atpažinti. Gal galėčiau apžiūrėti krūtis?
– Prašom.
– Hmm… Nežinau. Nežinau… Atsiprašau, o gal galėčiau apžiūrėti… na, suprantate, žemiau?
– Taip. Prašom.
Grafas ilgai ir įdėmiai žiūri, o tada sako:
– Ne, tai visgi ne mano žmona. Manoji buvo ne juodaodė.

Grafui sugrįžus iš medžioklės, tarnaitė sako:
– Šviesusis pone, jums skambino vyskupo žmona.
– Ką čia pliurpi, Zosia. Vyskupas neturi žmonos.
Grafas pamąsto ir tada klausia tarnaitės:
– O gal skambino vyskupo kurija?
– Taip, šviesusis pone, tik aš gėdijausi tą žodį pakartoti.

Kartą jaunuoliai paklausė grafo:
– Kuo skiriasi seksas prieš vedybas ir po?
– Panašiai kaip skiriasi medžioklė ir skerdykla – atsakė grafas.

Baronas nupirko iš grafo medžioklinį šunį. Už tris rublius.
– Per pigiai pardavei, – juokiasi grafo draugai.
– O, jis iš manęs žada gana brangiai pirkti palivarką. Tai tegu galvoja, kad aš visiškas kvailys.

Senasis grafas eina naktį į tualetą. Prostatos problemos. Stovi, laiko, murma:
– Na ir ko gi tu nemyži? Sysiok, prašau. Pavargęs esu, noriu miego… Na, na!
Grafienė iš miegamojo:
– O su kuo ten, grafe, kalbi?
– Miegok, ponia, miegok. Vistiek jo jau neatsimeni.

Skaitykit – Kiti grafo Putramento nuotykiai

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (6)

Grafas pas daktarą:
– Ponas daktare, prašau man pasakyti… Kada aš nueinu pas savo ponią, nusirengiu ir noriu, kaip žinote, pasifiguoti, tai vieną kartą man darosi šalta, o kitą – karšta. Kas čia man galėtų būti?
– O, tai kažkas keisto, – sako daktaras, – o kaip dažnai jūs tai darote?
– Na kaip dažnai…- sutrinka grafas, – vieną kartą žiemą, vieną kartą vasarą.

Grafas kviečia liokajų Janą:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Po kiek laiko:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Prašau, šviesusis pone!
Grafas šaukia vėl:
– Janai, norėčiau stiklinės vandens.
– Šviesusis pone! O gal iš karto atnešti visą kibirą?
– Janai, ne laikas juokauti kai biblioteka dega!

Grafas klausia liokajaus Jano:
– Ar mūsų televizorius turi metalines dureles?
– Ne, šviesusis pone!
– Cholera! Reiškia visą vakarą į židinį žiūrėjau!

Janai, ar pas mus tualete yra dvi virvutės, ar viena?
– Viena. Tikrai viena.
– Do diabła! Tuomet ir vėl nusilengvinau po laikrodžiu…

Janai, o durys į liftą atsidaro į kairę, ar į dešinę?
– Į abi puses, šviesusis pone.
– O cholera, vėl nusileidau žemyn spintoje.

TĘSINYS KITĄ SAVAITGALĮ…

Grafo P nuotykiai ir pasakojimai (5)

Anksti ryte išėjo grafas netoli dvaro su dalgiu ir pradėjo pjauti. Pavargo truputį ir patenkintas savimi pagalvojo:
– Pasaulis yra gražus, tačiau tik fizinis darbas leidžia žmogui galvoti, jausti, tapti geresniu! Atleisti sau ir kitiems…  Daryti gerus darbus. Būti dosnesniu… Geraaa…
Tuo tarpu, grupelė valstiečių, stovinčių netoliese, stebisi tokia grafo fanaberija:
– Kodėl grafas kopūstus su dalgiu pjauna?
– O velnias juos, tuos mokytus, supras…

Į grafo pakajus įeina liokajus ir sako:
– Jūsų šviesybe, vėl atėjo tas varguolis, kuris tvirtina, kad yra pono artimas giminaitis ir gali tai įrodyti.
– Tai gal koks idiotas?
– Aš irgi taip pagalvojau, bet juk to fakto kaip įrodymo gal neužtenka!

Grafas važiuodamas automobiliu atsitrenkia į kitą automobilį. Atsiprašinėja:
– Tai mano kaltė. Padengsiu ponui visas automobilio remonto išlaidas. Prašau tik man paskambinti.
– O koks pono telefono numeris?
– Rasite telefonų knygoje, pone.
– Bet pone, nepasakėte savo pavardės!
– Pavardė irgi ten yra, – pasakė grafas ir skubiai nuvažiavo.

Kartą grafo paklausė, kodėl jis visada duoda išmaldos vargšams, o mokslo žmonėms finansiškai nepadeda.
– Kas žino, gal aš kada ir išeisiu pas savo senius anapilin, – sako grafas, – o mokslo žmogumi tai jau tikrai nebetapsiu.

Liokajus ateina pas grafą ir sako:
– Šviesusis pone, vėl atėjo kepėjas ir dabar sako, kad neišeis kol neatgaus savo pinigų.
– Gerai, Janai. Paruošk jam svečių kambarį.

Tęsinys kitą savaitgalį…