miegančioji gražuolė

Ilgas pasakas mažiem mūs…

– Prieš daugelį metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose – krištolo kambarys, krištolo kambaryje – deimantų lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo tik princas, kuris ją pabučiuos.
Ir surado princas aukso rūmus, aukso rūmuose – krištolo kambarį, krištolo kambaryje – deimantų lovą. O lovoje guli užburta karalaitė. Ant pilvo guli.
Ir nebežino princas kurion vieton bučiuoti…

Reklama

Užburtos karalaitės

Senelė seka anūkėlei pasaką:
– Prieš daugelį metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose – krištolo kambarys, krištolo kambaryje – deimantų lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo tik princas, kuris ją pabučiuos.
Anūkėlė pertraukia senelę:
– Ir kaip, pabučiavo, pažadino?
Senelė patyli, atsidūsta ir sako:
– Ech, anūkėle, žinai, visi jie ožiai, net ir princai… Pragyveno ta karalaitė septyniasdešimt metų, pagimdė šešis vaikus, bet taip ir neatsibudo…

Karalaitė - senelė