Tėvynės gynėjo diena?! 02 23

Šiandien vasario 23 „День защитника Отечества” (tėvynės gynėjo dieną) švenčia Rusija, Baltarusija, Kirgizija.
Juos ir sveikinam su jų švente.
O mes? Mums tai okupacinės armijos diena.
Kažkas švęs ir Lietuvoje. Užsikabins medalį.
Šventės nebėra, istorija liko. Ar yra ką švęsti?
Ką tik liūdnai minėjom sausio 13-tąją..

Čia ta pati tarybinė armija, kurios diena kažkas taip džiaugiasi. Negi tokia trumpa atmintis?
Nekaltinu vargšo, sušalusio vaikinuko atvaryto iš gimtų stepių, tundros ar miestelio. Kareiviai vykdė įsakymus. O banditų, mėgstančių smurtą visur būna.
Kažkas aiškina, kad tarnavimas rusų armijoj kažką davė. Manau, kad labiausiai – rusiško kalėjimo santykių tarp žmonių patyrimą ir kalėjimo leksikoną. Taip iš ten, iš kalėjimų ir lagerių atėjo taip vadinama „diedovščina”. (Ačiū Dievui, kurią beveik pavyko išnaikinti lietuviškoj kariuomenėj).
Jau anų laikų nepriklausomi tyrimai konstatavo, kad jaunimas tarnuodamas armijoje, per du metus prarasdavo apie 5 procentus intelekto. Armijai mąstantys nereikalingi. Aišku fizinės jėgos įgaudavo.

- А правда, что армия делает глупым, безразличным, несамостоятельным и агрессивным?
- Не знаю, да и знать не хочу. Пойду прапорщика спрошу . . . или тебе по шее дам.

- Московское вpемя пятнадцать часов. Для пpапоpщиков повтоpяем: большая
стpелка на 12, маленькая на 3.
Обиделись пpапоpщики и купили себе электpонные часы. Идет пpапоpщик. Мальчик
у него спpашивает вpемя.
- Двенадцать делить на тpидцать четыpе.
- А это сколько ?
- Иди на@#$, мальчик. Я сам уже 3 часа делю…

Кто был в армии, тот в цирке не смеётся.

Džiaugiuosi, kad mano vaikams to neteko, ir tikiuosi, kad anūkai irgi išvengs.
Mums, tada priverstiems skaityti svetimos armijos, okupavusios mūsų valstybę, priesaikos tekstą, greičiau turėtų būti gėdos diena. Gėdos dėl tuometinio bejėgiškumo, ir (kaip tada atrodė) – neišvengiamumo.
O nostalgija…
Buvome jauni, kvaili – tokia ir nostalgija, nostalgija jaunystei, kai ir dangus buvo mėlynesnis, ir gėlės margesnės, ir mergos jaunesnės atsisukdavo. Nostalgija jaunystei, o ne sovietinei armijai – kalėjimui.  Jau sutryptos garbės ir pažeminimų prisiminimai išblėso..
O dar yra norinčių švęsti Tarybinės armijos dieną!

***

Paskaitos karinėje katedroje.
Majoras aiškina studentams:
- Karinio tranporterio kulkosvaidžio pakėlimo kampas yra ne daugiau kaip 30 laipsnių.
Klausimas iš auditorijos:
- Draugas majore, o kokių lapsnių – pagal Farenheitą, ar Celsijų?
Majoras, truputį pagalvojęs:
- Pagal Farenheitą.
Auditorijoje nuskamba bendras juokas.
- Na ką, negi pajuokauti nebegalima? Aišku pagal Celsijų!
***
Civilizacija ateina ir į armiją:

Kuo skiriasi sovietinis karininkas, nuo carinės armijos karininko?
Carinės armijos karininkas buvo iki mėlynumo nusiskutęs ir lengvai girtas.
Sovietinis karininkas – atvirkščiai.

Suprantu tuos, kuriems ši šventė – dar viena proga išgerti.
Nesupratu tų, kurie rimtai sveikina Lietuvos vyrus, su jų buvusio pažeminimo faktu. Užjaučiu visus dalyvavusius sovietinėse mėsmalėse.

Štai ką apie tai mano patys rusai:
http://www.gulag.ipvnews.org/article20080221.php

Yra lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena! Ją ir švęskim, be kruvinų armijų minėjimų.

Tai ir pasirašau:
Priverstinai buvęs sovietinės armijos karininkas – Kalafioras.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.