Anekdotai

Vyras diena iš dienos pareina iš darbo visiškai girtas.
Žmona pasiguodė draugei, kad vyras kasdien pila su draugais ir ta patarė:
– Kai eilinį kartą pareis namo, jam miegant įkišk į užpakalį prezervatyvą, tik taip, kad galiukas kyšotų.
– Ir tai padės?
– Pamatysi.
Taip ir padarė. Kitą dieną vyras iš darbo grįžo blaivas. Žmona nustebusi klausia:
– O kodėl šiandien toks ankstyvas ir visiškai blaivas? Draugai neįpylė?
– Nebeturiu aš draugų! – piktas atsakė vyras.

Vyras su žmona žiūri laidą apie ekstremalias emocijas.
Vyras sako:
– Brangioji, manau, kad visa tai nesąmonės. Lažinuosi, kad negalėtum man pasakyti tokios žinios, kuri būtų kartu ir džiaugsminga ir liūdna.
– Lažiniesi? Tarp savo draugų tu turi didžiausią penį!

Su prazdniku!

Jau beveik 30 metų, mielos pagyvenusios damos, sveiknančios su “vyrų diena“, kai to daryti ne tik nepriimtina, bet ir turėtų būti gėda. Gėda, kad kažkam ta šventė net svarbesnė ir linksmesnė už vasario 16. Sveikinkit vyrus su nepriklausomybės, o ne vergystės diena.
“Vergams palikim vergo naktį klaikią, šaukiu aš Jūsų protėvių dvasia..“
(B. Brazdžionis)
Tarnauti, deja irgi buvau priverstas, nesididžiuoju.

Pageidavimų koncertas

Pageidavimų koncertui skambina klausytoja.
– Radau šiandien rankinę. Joje buvo apie tūkstantis eurų ir Stanislovo Kovalskio vairuotojo pažymėjimas. Todėl labai prašau, kad ponui Stanislovui parinktumėte kokią gražią dainelę!

Apie auksinį klozetą

Du girtuokliai jūrininkai sėdi bare, vienas pasakoja kitam:
– O mano draugas turi auksinį klozetą.
– Negali būti, pasakos.
– Galim nueiti, parodysiu.
– Gerai.
Nueina tiedu pas pirmojo draugą, beldžiasi į duris. Duris atidaro mažas vaikiukas. Pasižiūrėjęs į atėjusius šaukia:
– Tėte, tėte, atėjo tas ponas kur tau į valtorną prišiko!

Kotletai

– Brangusis, kodėl neragauji kotletų? Padariau specialiai šiam vakarui. Kotletai, bulvių košė, troškinti kopūstai…
Tu visada mėgai. Taip puikiai kvepia!
– Brangioji, žmonės kino teatre dažniausiai spragintus kukurūzus valgo…

– Kaimyne, na ir davėtės vakar naktį su savo žmona. Galvojom, kad liustros nukris.
– Va taip ir atsiranda pletkai! Žmona namie buvo viena. Aš tik šiandien ryte grįžau iš komandiruotės.

Direktorius iš kurorto skambina į savo firmą. Atsiliepia sekretorė:
– O aš jums turiu dvi naujienas: vieną blogą, kitą gerą. Kurią norite išgirsti pirma?
– Gal blogą, – sako direktorius.
– Taigi, po atostogų jūs jau nebe direktorius. Taip nusprendė valdyba.
– Mmm.. O kokia gera?
– Mes turėsime kūdikį!

Kas yra kas

Mažasis Jasius susiruošė nakvoti pas senelius. Sėdi su seneliu svetainėje ir staiga paklausia:
– Seneli, o kas yra pizė?
Senelis truputį šokiruotas. Tik pažiūrėjo ar bobutė tebėra virtuvėje, pastūmė senus popierius ir paėmė seną portfelį. Nušluostė nuo jo dulkes ir ištraukė keletą žurnalų su nuogomis panelėmis.
Atvertė vieną žurnalą ir sako:
– Matai, Jasiau, tą uždėtą nupieštą žvaigždutę tarp moters kojų?
– Taip.
– Tai va. Pizė yra tas, kuris tą žvaigždutę čia žurnale įdėjo.

Jauna kaimynė

– Tuk, tuk.
– Kas ten?
– Atidarykite, aš jūsų nauja kaimynė.
– Labas vakaras.
– Ponas kaimyne, norėčiau praleisti naktį gerdama degtinę ir užsiimti neįpareigojančiu seksu. Ar jūs šiąnakt neužsiėmęs?
– Chmm… chm… eee… eee…(Kaimynė jauna ir žavi). Ne. Esu laisvas. Visą naktį laisvas!
– Tai puiku. Pasėdėsite su mano šuneliu. Jis labai nemėgsta būti vienas.

JEI LÜDNA

Jeigu vasario 14 tau staiga pasidarė liūdna dėl to, kad neturi su kuo švęsti šitą šventę, kad tavęs niekas nemyli ir neapkabina – nenusimink, o tik prisimink, kad kitomis dienomis tavęs irgi tavęs niekas nemyli ir neapkabina.

Tai švento Valentino diena, O tu juk ne Valentinas.

Kitos liūdnos istorijos:

No windows, no gates…

Apple istorijos ištraukos paveikslėliuose.

Apple bibliniais laikais:

Apple viduramžiais:

Apple 1927 metais:

Apple mūsų laikais:

Apple ateityje:

Daugiau:

https://www.instagram.com/kalafioras1/

Mokslo naujienos – žurnalistinis tyrimas (iš 2009 archyvo)

Prisiminimai (kaip feisbuke)
paskelbta 27 lapkričio, 2009.

Laiko mašina

išradėjas Ksenofontas Birba 
K. Jutūberio nuotr.

Nelabai visuomenei žinomas išradėjas iš Kaniūkų, Ksenofontas Birba, išgėręs keletą bambalių naminio alaus, savo pašiūrėje įkurtoje dirbtuvėje, pasijuto nušvitęs. Gal iš dangaus tas nušvitimas, gal ateiviai ryšį užmezgė… Nukreipęs tinkama linkme didžiulį kūrybinės minties antplūdį, iš seno traktoriaus dalių, liepos karnų ir mirusios bobutės audimo staklių per naktį sumeistravo laiko mašiną. Įkvėptas pirmtakų, savo išradimą pavadino chronomobiliu.

Išbandyti mašiną nutarė, pasikvietęs kaimyną Adrastą Vinkelį. Įpylė tam pradžiai, „ant drąsos“ ir laiko mašinos pagalba, pasiuntė Vinkelį į 2000-uosius kaimo parduotuvėn parnešti pigesnio vermuto.

Po kiek laiko Vinkelis iš kažkur grįžo su buteliu vermuto, tačiau matyt dar girtesnis, nes visiškai nieko neatsiminė.

Po tokių sėkmingų mašinos bandymų, Ksenofontas Birba sugalvojo naują planą. Skudurynuose ar konteineriuose surasdavo po keletą senų džinsų ir susikrovęs į plastmasinį maišelį, eidavo į savo pašiūrę kur ir stovėjo paslaptingoji mašina. Perdirbtame sename traktoriaus „Belorus“ spidometre nustatydavo maždaug 1976 – 1980-uosius metus, paties sukonstruotame lokatoriuje – miestelio turgų ir pasukdavo buvusį traktoriaus starterio raktelį. Kaniūkuose šviesa trumpam prigesdavo… Mašina veikė!

Sugrįždavo Birba tyliai. Su dviem pilnais maišais degtinės.

Būdamas gero būdo ir negobšus, kviesdavo savo mokslinį bendradarbį – kaimyną Vinkelį. Iš darbų arba kaimynių parėjusi Birbos pati Ansastazija, pašiūrėje išgirsdavo skambant dainas…

Kaimyno Adrasto įkalbinėjimams kam nors parduoti, pagarsinti išradimą, Birba nepasidavė.

– O kiek tam žmogui reikia, – sakydavo. Aš sukūręs mašiną pajaučiau, kad jei atiduočiau ją į blogas rankas, prasidėtų tokie dalykai… Mane tada kažkas lyg ir perspėjo: „saugokis blogosios rankos!“

Tačiau neapsikentusi begalinio girtavimo, įpykusi Ksenofonto pati Anastazija, vienąkart laiko mašiną sudaužė. Jai žodis „chronomobilis“ visai su kuomi kitu asocijavosi.

Pagiringas, drebančiomis rankomis Birba mėgino sulipdyti, atstatyti savo nušvitusios minties kūrinį, tačiau visiškai nesisekė. Nepadėjo ir kaimyno Adrasto Vinkelio atnešti du bambaliai naminio alaus. Viskas buvo atkurta lyg ir idealiai, ir alus toks pat, bet nušvitimo nebuvo, mašina neveikė ir viskas. Buvo šalta ir nejauku, kaimynai iš nevilties tuštino paskutines, laiko mašinos pagalba gautos degtinės atsargas.  Užsnūdo… O kampe, pjuvenose smilko kažkurio numesta cigaretė.

Pabudo nuo tirštų dūmų. Vos spėjo abu iš pašiūrės išbėgti. Supleškėjo viskas.

Taip žuvo ko gero rimčiausias XXI-ojo amžiaus pradžios išradimas, galėjęs atnešti išradėjui tarptautinę šlovę ir didžiulius turtus.

– Ksenofontai, o žinai kiek butelių degtinės už Nobelio premiją nusipirkti galima? – klausdavo piktas mokslinis bendradarbis Adrastas.

– Velnio boba, – atsakydavo Birba, – nepagalvojau, kad ji ir gali būti ta „blogoji ranka“.

Tiesiogiai iš Kaniūkų – Kalafioras.lt

Shopping and Fucking

Kalbama, kad pirkinėjimas yra toks pat malonus kaip seksas.
Iš tiesų – moteris gali visą dieną lakstyti po parduotuves ir vis būti nepatenkintos, o vyrams parduotuvėje užtenka kelių minučių.

Ir viengungis ir vedęs vyras galvoja, kad tas kitas turi visko kiek tik nori.

Žmona yra tarsi prezervatyvas. Jis praleidžia daugiau laiko jūsų piniginėje nei ant jūsų penio.

– Ei, gražuole, ar sutinki mylėtis už pinigus?
– Niekada gyvenime!
– Tai gerai, nes dabar visai neturiu pinigų.

Drambliai prisimena viską

Pasakyk moteriai šimtą kartų, kad ji graži ir ji už penkių minučių užmirš tai.
Pasakyk jai vieną kartą, kad ji stora – prisimins visą gyvenimą.
“Drambliai prisimena viską„ – kaip sakė Agata Kristi.

Pabandom iš naujo!

Joks save gerbiantis Lietuvos pilietis neturėtų dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje. Ją žiūrėti – irgi nepagarbos sau ženklas.

Tomas Sinickis
https://www.zmones.lt/naujiena/tomas-sinickis-saviugdos-milijonai.4ac316b1-3ecc-11ea-9890-aa000054c8831

Taigi, po daugkartinio dalyvavimo ten, Tomas Sinickis matyt pradėjo save gerbti.
Tikiu tuo, todėl ir aš nedalyvauju „Eurovizijos“ atrankoje.
Geriau dalyvausiu Dainų dainelėje. Tinku bent jau pagal suvaikėjimą. Ir apskųsiu visokioms instancijoms ir teismams jei nepriims dėl amžiaus.
Jei nepriims manęs ir krikščionio Sinickio (aišku, jeigu jis norės).

Agresija

Mano kaimynas taip agresyviai artėjo prie manęs klausdamas gal žinau kur dingo jo skalbiniai nuo virvės, kad aš vos kelnių nepridėjau.
Jo kelnių.

Vakar į mano mėgstamą barą užėjo kinas.
Aš jo paklausiau ar jis moka kung fu, karate ar kitokių kovų meno.
– Jūs to klausiate tik todėl, kad aš kinas? – paklausė jis.
– Ne, aš klausiu to todėl, kad jūs geriate mano alų!

Grafo Putramento nuotykiai ir pasakojimai (8)

Dar jaunas grafas Putramentas susiruošė į karą. Sako savo liokajui:
– Janai, va tau raktas nuo grafienės skaistybės diržo. Saugok raktą ir grafienę.
– Gerai, šviesusis pone!
Ir grafas iškeliauja. Netoli nukeliavus, po kokių dešimties minučių uždusęs jį pasiveja liokajus:
– O raktas tai netinka, šviesusis pone!

Grafas, viešėdamas Paryžiuje, sako savo kamerdineriui:
– Turiu, brangusis, tave atleisti iš tarnybos.
– O kodėl, šviesusis pone?
– Kad tu pasigeri tomis pačiomis dienomis kaip ir aš.
– Bet, šviesusis pone, kuo aš kaltas, kad ponas pasigeriate kasdien?

Mėgstantis konkretumą ir lakoniškumą grafas Putramentas apmoko naują liokajų:
– Kada sakau “Vonia“, turi prileisti man vonią, pažiūrėti, kad būtų muilo, paruoštos kempinės, rankšluosčiai, chalatas, švarūs apatiniai ir kiti rūbai, arbata ir laikraštis. Kada sakau “Pusryčiai“, turi būti patiekta kava, grietinėlė, cukrus, kiaušiniai, kumpis, duona, sviestas, uogienė, o krėslas turi būti pristumtas prie židinio.
Liokajus palinksėjo galvą – atseit suprato. Dar tą patį vakarą grafas truputį subloguoja. Trumpai nurodo liokajui:
– Daktarą!
Po nelabai ilgo laiko nusiplūkęs liokajus grįžta pas grafą ir išdidžiai raportuoja:
– Galvoju, kad jūsų mylista būsit patenkintas. Svetainėje laukia daktaras, chirurgas, odontologas, kirpėjas, kunigas, notaras ir advokatas su dviem liudininkais. Kieme stovi paruoštas katafalkas su karstu, o kapinėse keturi duobkasiai jau kasa duobę!

Vieną vakarą grafas Putramentas prie svečių, nusikaltusiam savo liokajui skėlė antausį.
Tas nutaisęs rūsčią miną klausia:
– Pone grafe, jūs man antausį čia juokais ar rimtai?
– Aišku rimtai, psiakrew, gluše tu.
– Tai gerai, nes jei būtų juokais, tai aš tokių juokų nemėgstu.


Grafas Putramentas vėlai vakare grįžta į savo rezidenciją. Jo liokajus šypsodamasis sako:
– Tai ką, senas kurčias kriene, vėl sėdėjai visą dieną karčemoje ir gėrei alų?
Į tai grafas:
– Ne, Janai. Šį kartą buvau mieste ir nusipirkau klausos aparatą!

Skaitykit – Kiti grafo Putramento nuotykiai

Kaip atsisiųsti failą greitai

Jeigu nenorite laukti 30 sekundžių nemokamam failo atsisiuntimui, paspauskite šią nuorodą, užsiregistruokite, užpildykite visus reikalingus laukus, surinkite simbolius įrodymui, kad nesate robotas, atsidarykite savo paštą, sulaukite laiško iš mūsų svetainės, patvirtinkite registraciją, su savo vartotojo vardu ir slaptažodžiu prisijunkite prie mūsų svetainės perveskite mums truputį pinigų ir taip neužtrukę nė pusvalandžio už pinigus atsisiųsite failą akimirksniu.

 

Grafo Putramento nuotykiai ir pasakojimai (7)

Kartą grafui viešint Paryžiuje, jaunoji grafienė pabėga su meilužiu. Nė raštelio nepalikusi.
Susinervinęs grafas kreipiasi į policiją – gal pražuvo ar ką…
Policija pakviečia į morgą atpažinti vienos žuvusios:
– Tai jūsų žmona?
– Nežinau, nesu užtikrintas. Iš veido sunku atpažinti. Gal galėčiau apžiūrėti krūtis?
– Prašom.
– Hmm… Nežinau. Nežinau… Atsiprašau, o gal galėčiau apžiūrėti… na, suprantate, žemiau?
– Taip. Prašom.
Grafas ilgai ir įdėmiai žiūri, o tada sako:
– Ne, tai visgi ne mano žmona. Manoji buvo ne juodaodė.

Grafui sugrįžus iš medžioklės, tarnaitė sako:
– Šviesusis pone, jums skambino vyskupo žmona.
– Ką čia pliurpi, Zosia. Vyskupas neturi žmonos.
Grafas pamąsto ir tada klausia tarnaitės:
– O gal skambino vyskupo kurija?
– Taip, šviesusis pone, tik aš gėdijausi tą žodį pakartoti.

Kartą jaunuoliai paklausė grafo:
– Kuo skiriasi seksas prieš vedybas ir po?
– Panašiai kaip skiriasi medžioklė ir skerdykla – atsakė grafas.

Baronas nupirko iš grafo medžioklinį šunį. Už tris rublius.
– Per pigiai pardavei, – juokiasi grafo draugai.
– O, jis iš manęs žada gana brangiai pirkti palivarką. Tai tegu galvoja, kad aš visiškas kvailys.

Senasis grafas eina naktį į tualetą. Prostatos problemos. Stovi, laiko, murma:
– Na ir ko gi tu nemyži? Sysiok, prašau. Pavargęs esu, noriu miego… Na, na!
Grafienė iš miegamojo:
– O su kuo ten, grafe, kalbi?
– Miegok, ponia, miegok. Vistiek jo jau neatsimeni.

Skaitykit – Kiti grafo Putramento nuotykiai