Lenkų anekdotai (5)

Didelės kompanijos prezidentas nurodo sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalį išvažiuojam į Čekiją, pasiruoškite kelionei.
Grįžusi namo sekretorė pasako naujieną savo vyrui:
– Krispinai, aš su šefu ir delegacija išvykstam į komandiruotę. Turėsi savaitgalį pats savim pasirūpinti.
Tas skambina savo meilužei:
– Valerija, viskas gerai – manoji savaitgaliui išvyksta, galėsim truputį pasilinksminti.
Toji – matematikos mokytoja, korepetitorė skambina savo mokiniui:
– Kamili, savaitgaly būsiu užsiėmusi, todėl papildomų pamokų nebus.
Patenkintas mokinys skambina savo seneliui:
– Seneli, neturiu pamokų, todėl galiu savaitgalį atvažiuoti.
Senelis, didelės kompanijos prezidentas skambina sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalio kelionė atidedama. Važiuosim po kelių dienų.
Sekretorė skambina savo vyrui:
– Krispinai, šefas atšaukė kelionę.
Tas savo meilužei:
– Valerija, tragedija. Manoji niekur neišvyksta.
Meilužė – mokytoja, mokiniui:
– Kamili, pamoka 10 ryto, šeštadienį.
Mokinys seneliui:
– Seneli, pamokos visgi bus. Pas tave atvažiuot negalėsiu.
Kompanijos prezidentas savo sekretorei:
– Panele Halinka, savaitgalį visgi išvažiuojam į Čekiją.

Į autobusų stotį įeina girtuoklis, ieško laisvos vietos atsisėsti. Bet didelio pasirinkimo nėra, todėl tenka atsisėsti šalia kunigo. Kunigas nepatenkintas: girtuoklis smirdi pigia degtine, iš vienos jo vargano švarkelio kišenės kyšo nugertas butelis, kitoje matosi cigarečių pakelis. girtuoklis išsitraukia laikraštį ir skaito.
Paskui atsisuka į kunigą ir klausia:
– Atsiprašau, pone, gal galite pasakyti kas sukelia artritą?
Kunigas pagalvojo: „Gerai. Dabar tai jį paauklėsiu!“. Ir pradėjo:
– Jeigu nesaikingai geri, rūkai, gyveni amoraliai – svetimauji, vagi, negerbi katalikiškų vertybių, nesilaikai Dievo įsakymų, už tai Dievas baudžia artritu!
Girtuoklis nustebęs pakraipo galvą ir toliau skaito laikraštį. Po kiek laiko kunigui pasidarė nesmagu, kad taip užsipuolė artimą savo… Ir jis prakalbo jau švelnesniu tonu:
– Atsiprašau, žinau taip neturėjau, o ar seniai sergate tuo artritu?
– Kas? Aš? – nustemba girtuoklis, – aš nesergu, tačiau va skaitau, kad popiežius serga!

Ateina kalnų piemuo į miegamąjį su avimi po pažastimi ir kalba:
– Čia yra ta kiaulė su kuria miegu, kai tu mane sunervini!
Žmona, gulėdama lovoje nustemba:
– Bet brangusis, tai avis o ne kiaulė!
Piemuo:
– Nutilk, ne su tavim kalbu!

Dukra guodžiasi mamai:
– Mama, aš turbūt skirsiuosi, daugiau taip negaliu, daugiau neišlaikysiu! – nieko daugiau tik seksas, seksas ir seksas. Kai ištekėjau, turėjau skylutę kaip dvidešimt grašių, o dabar ji kaip penki zlotai.
Mama jai atsako:
– Dukrele, gerai pagalvok. Namą turi? Turi. Mašina prie namo stovi? Stovi. Važinėji į geriausius kurortus, rūbai geriausių dizainerių, užtikrinta finansinė gerovė ir tau ir vaikams.
Ir ką? Suki sau galvą dėl keturių zlotų ir aštuoniasdešimties grašių?

Mama klausia Jasiaus:
– O kodėl tu su Kaziku nebedraugauji?
– Mama, o tu draugautum su tokiu, kuris rūko, geria ir keikiasi?
– Ne, Jasiau.
– Tai va matai, Kazikas irgi nenori.

Į traukinį Paryžius – Briuselis įlipa rusas. Visos vietos vagone užimtos, o viename dvigubame suole sėdi prancūzė ponia su maža kalyte, kuri įšsidrėbusi ant sėdynės kaip karalienė soste.
Rusas prašo:
– Madam, ar negalėtumėte paimti savo šunelį ant rankų?
Moteriškė aštriai atkerta:
– Jūs rusai įpratę elgtis be ceremonijų. Mano Fifi labai pavargusi. Paieškokite laisvos vietos kitame vagone!
Rusas nuėjo ieškoti kitos vietos. Nerado. Sugrįžęs sako:
– Ledi, esu labai pavargęs, norėčiau atsisėsti. Maldauju, paimkite savo šunelį ant rankų.
Prancūzė įtūžusi rėkia:
– Jūs rusai, esate grubūs ir neišsilavinę! Europoje žmonės taip nesielgia. To jau per daug. Tai peržengia visas ribas!
Tada neiškentęs rusas sugriebia kalytę ir išmeta pro langą, o pats patogia atsisėda. Prancūzė šoke, siunčia prakeiksmus, blaškosi, vapa. Staiga prie tokio bendravimo prisijungia priešais sėdėjęs anglas – iki kaulų smegenų džentelmenas:
– Jūs rusai, viską darote ne taip kaip reikia, vis ne iš tos pusės. Pietaudami laikote peilį kairėje rankoje, automobiliu važiuojate dešine puse, ir dabar pone, išmetei per langą ne tą kalę kur reikėjo.

Pusryčiai pagiriomis yra kaip skiepai – arba prigyja, arba ne.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s