Metamorfozės

Vladimiras pabučiavo Svetlaną į kaktą ir ta pavirto varle.
– Kva! – išsigandusi pasakė Svetlana.
– Blia! – išsigandęs pasakė Vladimiras.
Vladimiras įdėmiai pasižiūrėjo į varlę lovoje, susimąstė, tačiau nieko gudriau nesugalvojo kaip vėl ją pabučiuoti. Pabučiavo į galvą – jokių rezultatų. Tada jis prisimerkė, ir iškošė pro dantis:
– Sunkūs laikai – sunkūs sprendimai!
Ir pabučiavo varlei į užpakalį. Varlė šoktelėjo ir pavirto beždžione.
– Hū! – šūktelėjo beždžionė.
– Aha, – patenkintas sumurmėjo Vladimiras.
Džiaugtis, aišku, buvo anksti, bet procesas prasidėjo. Beždžionė pažiūrėjo į Vladimirą, paskui į save ir nualpo.
Jis priėjo ir jau buvo bebučiuojąs į kaktą, tačiau apsigalvojo. Tada abejodamas pažvelgė į beždžionės užpakalį.
Ir pasirinko kompromisinį variantą – pabučiavo į pilvą. Beždžionė sutrūkčiojo ir pavirto gulbe.
-Aha! Profesionaliai augam! – padarė išvadą Vladimiras.
Gulbė jau šis tas. Jis pabučiavo gulbei sparną ir ta pavirto šunimi, šuniui į užpakalinę koją ir tas pavirto pele. Kai jis pagavo pelę ir pabučiavo į nugarą, ji pavirto kate. Vladimiras susimastė. Kažkur įsibrovė klaida. Jis įdėmiai pažvelgė į Svetlaną. Tada jam nušvito mintis. Jis sugriebė katę ir pabučiavo į snukutį. Ir ta pavirto gražiausia mergina.
– Kva! – džiaugsmingai sušuko Vladimiras.
– Varlė! – ėmė rėkti Svetlana ir spyrė Vladimirui į snukį.
Varlės snukį.

crazzzy_squirrel_sid

Reklama