Day: 13 vasario, 2009

Kai pagalvoji apie Valentiną ;)

Sena davatka Agota pastebėjo: 
Kai pagalvoji apie smertį, tai šūds vyriškis, 
Ale kai pagalvoji apie vyriškį, tai šūds ir smertis…
 

Visos davatkos buvo kryžium prieš Heloviną, 
bet Valentino šventimui nieks neprieštarauja. 
O juk abi šventės visiškai vienodai nelietuviškos… 
Bet aš už abi. Kuo daugiau švenčių – tuo geriau!

Gandrai ir kopūstai

Petriukas su Onute klausia močiutės:
– Močiute, o iš kur atsiranda vaikai?
– Juos arba atneša gandras, arba randami kopūstuose.
– O mano gimtadienis žiemą – sako Onutė. Iš kur žiemą gandrai ir kopūstai?
– O gal, Onut, pasakom jai teisybę, – sako Petriukas, –  o tai tokia kvaiša ir numirs.

Bėgioti sveika

Ko čia visi Valentiną pradėjo švęsti vos ne prieš savaitę? Valentinas tik rytoj, o šiandien, vasario tryliktąją ir dar penktadienį, ir dar beveik pilnatį, galim pakalbėti apie kitus sveikatai ir širdžiai naudingus dalykus.

Medicina jau seniai nustatė, kad bėgimas ristele yra daug natūralesnis judėjimo būdas negu ėjimas. Juk taip bėgioja, pavydžiui, pigmėjai.  Bėgimas lieknina ir stiprina visą kūna, bet labiausiai – širdį.  Todėl dar vis madingas ir senų ir jaunų bėgiojimas rytais. 
Todėl siūlome prisijungti prie gražių bėgiojančiųjų eilių. Tačiau jeigu jūs lapsėsite labai lėta paršo ristele, arba pakrypuosite kaip antis ir nereguliariai, o tik tada , kai gražus oras ir gera nuotaika (tai Lietuvoje būna vis rečiau), rezultatai bus visai  neryškūs, tiksliau jų nebus. 
Tikslingiausia yra už nedidelį užmokestį susitarti su jaunu kaimynu, kuris turi šunį ir šiaip ar taip privalo kasdien jį išvesti pasivaikščioti – kaip mąsto kaimynas, o tiksliau – pasibėgioti (kaip mano šuo). Šuo pageidautina vilkinis, pitbulis arba šiaip piktas.
Tada daroma taip:
Priekyje linijoje atsistoja visi norintys būti sveiki, t.y.  bėgioti, už jų jaunasis kaimynas užsidėjęs ausinuką (kad negirdėtų jūsų aimanų ir prašymų sustoti), su šunim be antsnukio, tačiau su pasaitėliu.  Bėgančiųjų eilė prieš šunį, po starto išsidėsto automatiškai – pagal pajėgumą. Paskutinis bėga jaunasis kaimynas, atitinkamai vairuodamas šunį. Šitoks bėgimas yra geras jau tuom, kad žmonės visai užmiršta, kad kažkas skauda ar skaudėjo, kad pavargo, kad daugiau nebegali ir labai žvaliai juda tol, kol pavargsta jaunasis kaimynas arba šuo.