Taigi vakar viename iš socialinių tinklų, mano svečių knygoje parašė:
Aciu. Dziaugiuos, kad tapai mano drauge, mieloji drauge.
Gal ir daugiau yra manančių, kad Kalafioras moteris?
Bet įdomu būtų…
Scena 1. Ant uolos sėdi pirmykštis žmogus , laiko rankose ramune ir buria: -Myli… Nemyli… Myli … Nemyli…
Scena 2. Ant arklio sėdi riteris, rankose laiko ramunėlę ir buria: – Aš žinau , kad myli. Pabučiuos… Nepabučiuos… Pabučiuos… Nepabučiuos…
Scena 3. Ant arklio sėdi kaubojus, rankose laiko ramunėlę ir buria: – Aš žinau, kad myli. Aš žinau, kad pabučiuos. Duos .. Neduos… Duos… Neduos..
Scena 4. Mersu važiuoja, naujas rusas, rankose laiko ramunėlę ir buria:- Aš žinau, kad myli. Aš žinau, kad pabučiuos. Aš žinau kad duos. Stovės…Nestovės… Stovės… Nestovės…
Scena 5. Sėdi internete žmogelis, rankose laiko ramunėlę ir buria: Aš nežinau, ar myli, aš nežinau ar pabučiuos. Aš nežinau ar stoves. Aš nežinau, ar duos. Ar realiai… ar virtualiai… Net nežinau ten, kitam gale, vyras ar moteris!
****
Taigi pasižiūrėkit iš arčiau.
Aš, nors kam ir gaila , bet net nežydras…
Gal kam Merlin Monroe iš toli… ( 5 metrų) Bet Enšteinas – iš arti…
Kaip pasakojama, viena gražuolė blondinė piršosi jau garsiam mokslininkui:
– Įsivaizduokit mūsų vaikai paveldėtų jūsų protą ir mano grožį…
– O kas būtų, jei paveldėtų viską atvirkščiai? – nusijuokė protingas, bet negražus mokslininkas.
***
Kalafioro blogas? Geras! 