Diena: 12 vasario, 2009

Kosmoso naujienos

Rusai džiaugiasi:
2009 m. vasario 12 d. rusų Kosminių Karinių Pajėgų palydovas žemės orbitoje sėkmingai taranavo Amerikos karinį palydovą. Gal aisbergas, kadaise taranavęs Titaniką irgi buvo rusiškos kilmės?

Tūkstantmečiui artėjant

Šiandien Tarptautinė pūtimo į tuščią alaus bambalį diena! 

Taigi, jei nėra švenčių, tai patys prisigalvojam! Šią sugalvojo vienas žinomas karikatūristas. 
O ar ne panašiai su Lietuvos tūkstantmečio minėjimu? 
Tikiuosi užsitraukti daugelio nemalonę, bet… 
Suprantu kai minėjom Lietuvos tikro (ir vienintelio) karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną 1253 m. liepos 6-ąją (kurią nustatė gerb. Gudavičius). Tądien Lietuva tapo pripažinta karalyste. 

O kokį tūkstantmetį ruošiamės minėti? 
Aš ne prieš šventes. Bet juk rimtesni žmonės ir užsieniuose pasidomi ką reiškia ta šventė… 

Arkivyskupas šv. Brunonas Bonifacas su 18 palydovų 1009 metais pirmą kartą pasiekė Lietuvos paribį, kur sugebėjo įtikinti kunigaikštį Netimerą (istoriniai šaltiniai vadina pastarąjį “karaliumi“) krikštytis kartu su 300 karių. Tačiau netrukus, 1009 m. kovo 9 d., po krikšto Netimero brolis Zebedenas nukirto arkivyskupui šv. Brunonui Bonifacui galvą ir įmetė į Alstros upę. 

Taigi kovo 9 d. sukanka tūkstantmetis, kai įkyrus misionierius, arkivyskupas Brunonas buvo užmuštas lietuvių – savo tikėjimo gynėjų. Be to, pasak likusio gyvo vienuolio Viperto, kunigaikščio brolis Zebedenas lavonui nukirto galvą ir įmetė į upę. Ir visas tas savotiškas reikalas buvo aprašytas viename išlikusiame metraštyje (Kvedlinburgo analuose). Dėl tokio, dabar atrodančio žiauraus, nors tais laikais įprasto įvykio, Lietuvos vardas ir tapo žinomas tuometinėje vakarų Europos dalyje. 
Atsimenat Melo Gibsono frazę, pasakyta prieš keletą metų? Aktorius ir režisierius viename interviu pasakė: “Aštriadančiai lietuviai, ginkluoti beisbolo lazdomis, paplūdimiu atslenka į tavo namus. Ką su jais daryti? Reikia duoti atkirtį!” 
Paskui atsiprašė.

O gal mes dar ką nors panašaus? Kad antra data būtų įrašyta istorijon? 
Kad ateinančios kartos turėtų ką minėti?
Ir sako mūsų tautiečiai – naujieji kriminaliniai emigrantai užsienyje labai stengiasi. 
Ir Daktariukas gal kažkur ten…

Su meile – Kalafiora (Trumpam – tarampampam)

Taigi vakar viename iš socialinių tinklų, mano svečių knygoje parašė: 
Aciu. Dziaugiuos, kad tapai mano drauge, mieloji drauge. 

Gal ir daugiau yra manančių, kad Kalafioras moteris? 

Bet įdomu būtų… 

Scena 1. Ant uolos sėdi pirmykštis žmogus , laiko rankose ramune ir buria: -Myli… Nemyli… Myli … Nemyli… 

Scena 2. Ant arklio sėdi riteris, rankose laiko ramunėlę ir buria: – Aš žinau , kad myli. Pabučiuos… Nepabučiuos… Pabučiuos… Nepabučiuos… 

Scena 3. Ant arklio sėdi kaubojus, rankose laiko ramunėlę ir buria: – Aš žinau, kad myli. Aš žinau, kad pabučiuos. Duos .. Neduos… Duos… Neduos.. 

Scena 4. Mersu važiuoja, naujas rusas, rankose laiko ramunėlę ir buria:- Aš žinau, kad myli. Aš žinau, kad pabučiuos. Aš žinau kad duos. Stovės…Nestovės… Stovės… Nestovės… 

Scena 5. Sėdi internete žmogelis, rankose laiko ramunėlę ir buria: Aš nežinau, ar myli, aš nežinau ar pabučiuos. Aš nežinau ar stoves. Aš nežinau, ar duos. Ar realiai… ar virtualiai… Net nežinau ten, kitam gale, vyras ar moteris! 
**** 

Taigi pasižiūrėkit iš arčiau. 
Aš, nors kam ir gaila , bet net nežydras… 
Gal kam Merlin Monroe iš toli… ( 5 metrų) Bet Enšteinas – iš arti… 

Enstein Merlin

Kaip pasakojama, viena gražuolė blondinė piršosi jau garsiam mokslininkui: 
– Įsivaizduokit mūsų vaikai paveldėtų jūsų protą ir mano grožį… 
– O kas būtų, jei paveldėtų viską atvirkščiai? – nusijuokė protingas, bet negražus mokslininkas. 
***

Ieškok, Reksai

Anupras pabunda iš baisių pagirių. Galva kaip švino pripilta, ranko ir kojos kaip nesavos – neklauso dar visai. O troškina nelaboji!

Jis iš paskutiniųjų pasiverčia ant šono ir gailiai, gailiai dejuoja:
– Reksai, Reksai, Reksai…
Šunelis pribėga, suloja, aplaižo veidą…
Anupras stipriai papučia į jį  ir iš paskutiniųjų išstena:

– Ieškok, Reksai!

Šuo