Apie ezoteriją

Kalafioras jau seniai, kai kuriuose socialiniuose tinkluose turi keletą pastovių ir ištikimų skaitytojų, nuoširdžiai keikiančių jo silpnaprotišką rašliavą, tokių pat draugų grafomanų, skaitančių lyg tai būtų parašyta apie juos. 
Nereikia, mielieji, sau prisiimti per daug ir nuopelnų, ir nuodėmių. 
Ne tik Kalafiorui nesiseka kartais gyvenime. Bet ir nesėkmėse yra savų pliusų ir minusų. 

Štai stovėjo vienas jaunuolis ant vieno Vilniaus tilto su akmeniu ir ruošėsi nusiskandinti. Gal ir ne pats geriausias būdas pasitraukti iš šios ašarų pakalnės, bet užtat visi matys. Gal ir jinai, ir buvęs darbdavys. 
„Tegu gailisi paskui ir skaito laikraščiuose“ – galvojo jaunuolis. 
Bet staiga priėjo viena senutė ir paklausė: 
– O, ką čia tamsta sugalvojai? 
– Ruošiuosi skandintis. Vistiek nebėra gyvenimo. Mylimoji išėjo pas kitą, praradau darbą, pinigai baigėsi… 
– Palauk, palauk, – sako senutė – aš iš tiesų esu ragana, ir galėčiau tau padėti. Tau tereikia tik permiegoti su manim vieną naktį ir viskas susitvarkys! 
– Ką gi, – galvoja jaunuolis – vistiek nebeturiu ko prarasti… 
Ir kai ryte pilnas vilčių jaunuolis išskubėjo pradėti naują gyvenimą, žiūrėdama jam pavymui pro langą, senutė tyliai sau palingavo galvą: 
– Toks gražus, šiuolaikinis jaunikaitis, o dar raganom tebetiki… 

Socialiniai tinklai – visuomenės kreivokas atspindys. Ir, deja, čia pilna tokių jaunikaičių ir gudrių raganų. Tai rodo velniškas (labai tinkamas žodis) ezoterijos populiarumas. 
Nebijodamas užsitraukti įvairaus plauko burtininkų rūstybės (kaip jau užsitraukiau grafomanų) sakau: 
Ezoterija – tėra tik pavojingas žaidimas.Ir labai didele dalimi – patikliųjų mulkinimas. Kol kas to subtilaus pasaulio suvokimas ir žinios apie jį yra labai menkos. Tie, taip save pavadinę, dvasiniai vadovai ir mokytojai apie iš tiesų apie tą pasaulį išmano ne ką daugiau kaip neandartalietis apie kompiuterį. Arba pusprotis Kalafioras apie sinchrofazotroną. Įsivaizduokim – mato žibančias lemputes ir gali spaudinėti klavišus. Ir įsivaizduoja, kad viską supranta. Bet kompiuteris daro ką jam liepi, o ne ko iš jo nori. 
Bet visgi kažkas darosi! – pasakysit. 
Taip! Ir, deja, tai paskatina kitus patikliuosius pradėti bendrauti su kol kas niekam nesuprantamais dalykais – neaiškiom dvasiom ir demonais. 
O ko ten ieško jauni žmonės? Romantikos? Galimybės susitvarkyti likimą? Galimybės valdyti kitų gyvenimą? Naivuoliai. 

Kažką aukščiau gyvenime ir dvasioje pasiekti gali padėti tik mokslas ir darbas, gudrumas, galų gale, o ne burtai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s