Kozma sakė:
– Nejuokaukit su moterimis!
Tie juokai kvaili ir nepadorūs! 
O išmintingi žmonės sakė:
Jei nori tapti durnium – vesk!
Jei nori likti durnium – nevesk!
Taigi, šiaip ar taip, vis vien liksi tam pačiam durnių laive .
O vedus, bent jau gyvenimas ilgesnis atrodys (labiau prailgs).
Kas patinka vyrams (iš interneto lobynų)
Graži moteris džiugina vyro žvilgsnį (negraži – moters).
Jau augdamas aš suvokiau, jog man visuomet patinka bendraamžės, todėl baisėdamasis pradėjau galvoti apie senatvę…
Moters grožis – baisi jėga. Ir metams bėgant jis tampa vis baisesne jėga…
Pavyzdžiui, devyniems iš dešimties vyrų patinka moteris su didele krūtine. O dešimtajam patinka anie devyni… (Čia apie juos ta daina „Už alyvų, už agrastų… )
Kadangi, įgijus stebuklingos laiko valdymo patirties interneto bendravimo portaluose,
dabar amžius keičiasi pagal nuotaiką, pastebėjau, kad kai man:
30. Norisi štai tos moters todėl, kad ji kažkieno žmona.
35. Norisi visų, išskyrus savo žmoną.
40. Norisi štai tos 19-metės kvailutės.
45. Norisi vienišos kaimynės – ji kažin ar atsisakys.
50. Nieko nesinori, atsibodo, bet reikia!
„Rudenį visi į poras…“- porino Binkis anuomet… Kai net interneto nebuvo…
Geriausia susipažinti internete!
Nors internetas ir šiaip gražiam bendravimui tinka. Nes dar klasikas Erlickas kažkurioj klasėj sakė, kad “jei sutikai merginą gražią, nebūtina ją versti tuoj į lovą. Pirmiau gal pakalbėk kaip su žmogum.“
Viskas iš pradžių atrodė paprasta!
Taigi, pradėjau susirašinėti su merginomis…
– Į ką tu pirmiausiai atkreipi dėmesį moteryje? – viena klausia.
– Na pirmiausiai į plaukus, tada į akis, į lūpas, tada į krūtinę, taliją…
– Koks tu romantiškas…
– Neromantiškas. Tiesiog internetas lėtas, lėtai nuotraukas krauna…
Taip ir baigėsi susirašinėjimas su ja. Bet supratau kai ką…
Aha! Reikia romantikos!
– Kai Internete žiūriu žmonių kelionių nuotraukas, matau visokius istorinius paminklus ir kitas senas griuvenas, aš visada prisimenu tave… – romantiškai rašiau kitai…
Jos atsakymas buvo vienas, paskutinis, trumpas ir aiškus.
Ir kažkoks nelabai lietuviškas ir nelabai gražus buvo (tas žodis).
Dar kitai mėginau parašinėti užsienio kalbomis…
Bet pats nesupratau ką…
Nebetęsiu daugiau savo raštiškų nesėkmių epopėjos, arba širdį, arba kepenis skauda!
Dar vėliau sužinojau, kad internetinės pažintys visada turi dvi stadijas: iki fotografijos ir po.
Netyčia kažkaip pasiekęs antrąją stadiją, parodžiau savo tikrąjį, net truputį pažaliavusį, jauną profilį ir likusios kelios (princų ant žirgų baltųjų, medžiotojos) neberašo.
Tada prisiskaičiau patarimų protingųjų ir prisipirkau atvirukų su užrašu „Mano vienintelei“. Išsiuntinėjau visoms gražesnėms vedusioms ir nevedusioms kaimynkoms ir bendradarbėms su užrašytu savo elektroninio pašto adresu.
– Juk kiekvienai moteriai aišku, kad ji ištekėjo žymiai nesėkmingiau, negu jos vyras vedė.
Ir kiekviena sugalvos kaip nors truputį kompensuoti tą likimo pokštą.
O geriausias kandidatas, žinoma kas…
Bet laukiau savaitę – nieko. Kitą – irgi.
Dabar iš liūdesio dar atradau panašumų tarp moterų ir vyno. Pasirodo vertingumas nuo pagaminimo datos priklauso. Tik atvirkščiai.
Kol kas likau sėdėti tik su vynu (nelabai vertingu) ir niūniuoti savo mėgstamos:
– Pavasaris – vynui sudie!
Ruduo – sudie, mano meile…
Kalafioro blogas? Geras! 