Dienoraštis / Guru ir vėliau Žmogelis gyvas dar…

 

Antradienis, 28 spalio 2008 16:22

Guru
Dedikuoju raganoms visoms…

Savam krašte pranašu nebūsi…
Užblokavo mano gerąją žinią http://lt.netlog.com/kalafioras/blog/blogid=207…- centre kiti Netlogo pranašai, pajautė, matyt, rimtą konkurenciją ir grėsmę autoritetui. Tenka savo, kaip pranašo veiklą trumpam suspenduoti (ot koks žodis! – vėl nežinau ką reiškia, bet gražu).
Inžinierius Kozma Prutkovas sakė: „jei išgėrei ryškalo, išgerk ir fiksažo, nes kitaip darbas bus nebaigtas“.
Rašiau anądien apie ezoteriką…
Sujudo, raganos, rašė, komentavo, būrė, keikė ir užbūrė (gal ir prakeikė)…
Sujudino ir taip menką protelį mano…
Atsivėrė visos apatinės čakros (viršutinės užsivėrė po visam…)
Aplankė mane prana, ki, či, ci, chodo, periferinis regėjimas, bioplazma ir net protoplazma.
Pasijutau galias neįtikėtinas turįs!
Norėjau pradėti rašyti runomis, bet nieks nesupras (kaip ir mano mūzos ispaniško šūkavimo).
Ir pac galiu nebesuprasti ką parašiau (jau ir dabar neretai atsitinka) kai čakra kokia užsidarys.
Čia vienas, Netlogo platybėse siūlosi už prieinamą kainą išmokyti valdyti laiką. Na paros valandų, ne daugiau rėmuose. Ir kalba – ne apie laiko valdymą, daugeliui žinomuose, vadybos kursuose~! O apie laiką – vieną iš dimensijų (nepainiokit su Kalafioro demensija!).
Kaip neprisimint anekdoto apie rusą valstietį Charitonyčių, kuris iš liepos karnų susimeistravo laiko mašiną, ir kasdien lygiai 10.45 pasiėmęs kelis rublius pradingdavo. (tais laikais kai nuo 11 valandos tik pardavinėjo). Jam grįžus, kurį laiką nieks negalėdavo susikalbėt su juo.
Taip pat valdyti laiką galiu išmokyti ir jus. Eini Netloge į „valdymas“, spaudi pagrindiniai duomenys – „keisti“. A ne, (blondinės)?. Ir laikas paklūsta tau! Patarimas – visiškai dykai, ir protingas lygiai tiek pat, o veiksmingas ir dar geriau negu ano Netlogo burtininko.
Susidomėjau įvairiais būrimo būdais. Paieškojau autoritetų internete. Pavyzdžiui, ką rašo apie būrimą viena būrimo ekspertė (pati taip pasivadino):
Ekspertė,
parašė žinučių: 8669
2007-11-30 10:19, 3 žinutė
– keik pamenu yra dar vienas toks, kur po lekstutem padedi zieda, kreida ir duonos ir rozanciu berods… ir krc reikia viena issirinkt
paskui zn kad po pagalve reikia sulankstytus vaikinu vardussurasyt, ir miegos takty, ryte tik parbudus ykist ranka ir issitraukt viena tik nepamenu ka reiskia…
nu ir kitas dra yra miegot kuciu naktu su veidrodeliu po pagalve, tada tipo susapnuosi savo isrinktajy
nu o daugiau reikia dar pasikuist namie, kitu nebepamenu…
– tik man idomu ka reiskia jei rozanciu issirinksi tai reiks kad i vienuolyna laikas ar kaip?

Jaučiat minties jėgą? O paskui seka nuorodos į rimtus ezoterikos puslapius.
Ir kažkaip įtartinokai daugeliui ezoterijos ir burtų ekspertų ir su gramatika, ir loginiu mąstymu lyg ir prastoka. Gaunasi iš tų ki, či, ci ir t.t. mišrainė galvelėje (kaip ir mano), ir sunku besusivokti.
O pasaulį ir kitus valdyti ir gydyti norisi. Ir prisidirbam tiek, kad tariamai arba iš tikrųjų kažkas po kambarius pradeda vaikščiot.
Cituoju vieną iš Netlogo: „kartu paraleliai gyvena ir dvasios, tų žmonių, kurios ten gyveno prieš tai. Jos nenori išeiti ir palikti tos vietos. Vaikštinėja po namus, netgi sesuo neseniai matė akimis, tiesa matė periferiniu regėjimu, taip kaip žiūrima į auras.“
Ir aš, Kalafioras kol periferinio regėjimo neturėjau – buvo viskas gerai. O dabar bijosiu jau eiti į kapines.
Tiesa yra daug gražių ir nepavojingų būrimų, nereikalaujančių dvasių ir demonų kvietimo ir pritemdyto proto bendravimo su anapus.Man gražesni visai nekalti joninių ar kūčių burtai, pavyzdžiui:
Būrimas su žiedu:
Per pilnatį nevedusios merginos susirinkdavo kokioje nors nuošalioje troboje, susėsdavo ratu, padėdavo per vidurį auksinį žiedą, užgesindavo šviesą ir užsimerkdavo. Po kiek laiko šviesą uždegdavo ir pradėdavo to žiedo ieškoti. Pas kurią tą žiedą rasdavo – vadinas ta vagilka.

Joninių vakarą, surinkus devynių žolių puokštę, reikia sugrįžti prie namų ir užmesti ją namo stogo. Jei pavyks tai padaryti – namus aplenks gaisrai, piktos dvasios, ligos ir visokios kitokios nelaimės. Jei namas – devynaukštis, tikėtina, kad užmesti ant stogo gali ir nepavykti.
Merginoms patariama prieš vidurnaktį iškasti darže gabalėlį velėnos ir jį apversti. Iš ryto pasižiūrėti į tą apverstą velėną, koks iš jos išlenda vabaliukas: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas, paprastas; jeigu margas – vyras bus valdininkas arba kariškis; jeigu žalias – ūkininkas. Jei išlenda sliekas, vyras gali būt nekoks.
Jei skauda dantį ar kokią kitą kūno vietą, Joninių naktį reikia prisirinkti saują jonvabalių, užpilti juos spiritu ir kiek palaikius gerti po šaukštelį. Padės. Jei nepadės, gerkit po šimtą. Tada tikrai. Ir jonvabalių rinkti nebūtina.
Jei nori, kad kaimyno karvė užtrūktų, Joninių rytą, dar saulei netekėjus, reikia nueiti į kaimyno pievą ir vilkti per tą pievą audeklą. Permirkusį audeklą išplauti vandeniu ir tą vandenį sugirdyti savo karvėms. Tada kaimynų karvės pienas pereis tavo karvei. (Nors man atrodo negražu taip…)

Apie būrimą iš sėdmenų jau rašiau:
http://lt.netlog.com/clan/jumoras/blog/blogID=5…-
Yra dar po internetą nuvalkiotas būrimas iš tarakonų:
http://lt.netlog.com/clan/jumoras/blog/blogID=7…-
Dar daug galėčiau rašyti, bet laikas tramdyti grafomaniją savo. Manoji Zaratustra nebeleidžia (žinau, sakysit – manasis).
Geriau jūs klauskit.

GURU KALAFIORAS ATSAKYS Į VISUS KLAUSIMUS!

Vėliau, pašalinus kažkieno iniciatyva mano Guru rašiau:
Žmogelis gyvas dar… (Kaip sakė mano draugas Kola (ne Kolia!) Brenjonas)
Gyvas dar… apaugęs epitetais (gražiausias man gėlė (nutylint kopūstą)), prakeiksmais ir pagyrimais.
Čia vakar visi šūkavo ir priėjo išvados, kad aš Qproto (toliau Q) avataras (toks įsikūnijimas).
O tikro Kalafioro tai nier..
O gal Kalafiioras iš tiesų neegzistuoja?
Aš pac su ta nuomone nesutinku, bet kas daryti, jei žmonės taip nusprendė?
Net susimaaasčiau – esmi a ne? Pasižiūrėjau į veidrodį…
– Iš veidrodžio žvelgė BjaurusTipas. Lyg ir tikras.
Nutariau keletą gražių mergaičių pakviesti draugauti, kad įsitikinčiau, kad nesapnuoju.
Kadangi draugauti sutiko – neįsitikinau…
Bet kol kas, panašiai kaip Markas Tvenas, pranešu, kad kalbos apie mano nebuvimą gerokai perdėtos.
Štai viena mergaitė rašo:
Kas vienytų Tave su Qprotu? Abu raštingi (negaliu atsistebėti, kad tokių vyrų dar esama), abu žodį gebantys valdyti, ironiški (kartais net ciniški), abu pagavę humorą už uodegos (o tai apskritai retas dalykas). Kokie skirtumai? Per menkai abu įsiskaičiusi, kad galėčiau tiksliai charakterizuoti tuos skirtumus. Bet bent man labiau patiktų, kad tai būtų alogizmas ir, kad abu turėtute savo moralinį kodeksą.
Kalba, kad rusų poeto A.Puškino sykį paklausė, kaip jis reaguoja į jam priskiriamus nežinia kieno sukurtus eilėrasčius. Puškinas atsakė: “Blogų eilėraščių atsisakau, gerų… – prisipažinsiu, nerandu jėgų atsisakyti!“ Gal taip ir Tau taip pat – blogų Q žodžių tiesiog atsisakyk, o gerų… Gerų… Jiems juk vis viena nerandam jėgų atsispirti…
Bet, Kalafioras(kuris iš kuklumo tikrai nemirs) ir toliau rašys:
gerus žodžius stengdamasis nurodyti autorių (net Q –jei ką jo prisimins),
blogus – duodamas blogų žodžių autoriui nutuokti, kad rašoma apie jį, ir…
genialius žodžius…
Na, ką čia ir kalbėti, genialius žodžius rašo tik pac Kalafioras.
…
Nebent Q dar kada atgimtų…

Jūsų daržoviaprotis dvasios vadovas